Aukso kainos rekordinėse aukštumose – už kilogramą gryno aukso gali tekti nemenkai papurtyti pinigines ir pakloti virš 71 tūkstančio eurų. Skaičiuojama, kad nuo šių metų pradžios auksas pabrango apie 15 procentų. Ekspertai teigia, jog auksas pabrango, nes dar nėra visiškai suvaldyta infliacija. Taip pat aukso pabrangimui įtakos turėjo geopolitinė situacija – karas Ukrainoje, Izraelio ir Irano konfliktas bei suaktyvėjusi aukso prekyba Kinijoje.

Anksčiau į dėvėtų drabužių parduotuves žmonės užsukdavo, nes taupydavo ir norėdavo apsipirkti pigiau. Dabar jose apsilankymas tapo pramoga. Pirkėjai netgi daro turus po Lietuvą, lanko dėvėtų drabužių parduotuves ir ieško originalių bei įdomių prekių. Vis tik dėvėtų drabužių prekeiviai pastebi, kad jų klientai perka mažiau. Be to, jiems ir patiems išaugo veiklos sąnaudos.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą. Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Beveik visiems darbuotojams darbdavys suteikia kokias nors darbo priemones, vieni jų turi mažiau, kiti daugiau. Pasitaiko, kad, joms sugedus, darbdavys prašo darbuotojų padengti remonto išlaidas, o šie nesutinka to padaryti. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai turi atlyginti žalą, tačiau ne visą. Portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti naujame darbe. „Esu vairuotojas, vežioju po Lietuvą maisto prekes.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. Pasak ekspertų, tai – labai geras ženklas Lietuvai. Apie tai, kodėl Vilnius ir Kaunas turtingėja, o regionai skęsta skurde, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Didžiųjų miestų vairuotojų laukia naujovė – jeigu norėsite įvažiuoti į mažos taršos zoną, jums reikės susimokėti papildomai. Iki kitų metų pradžios šalies miestuose turės būti nustatytos mažos taršos zonos, į kurias patekimas bus ribojamas. Panašu, kad Kaunas bus bene pirmasis, kuriame vien pravažiavimas tokia zona bus apmokestintas. Tačiau nuo Kauno neatsilieka ir sostinė.

Sugrįžus šiltajam sezonui, daugeliui lietuvių saulės akiniai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Vis tik už šį aksesuarą neretai tenka pakloti ir 100 ar daugiau eurų. Pardavėjai įvardijo, kad saulės akinių kainos gali skirtis 50 ar 100 kartų ir siekti 19 ar viršyti 1,5 tūkst. eurų. Jie aiškino, kad tokių akinių galima rasti ir už kelis eurus, tačiau tikėtina, kad jie visiškai neapsaugos akių nuo saulės, o tik dar labiau joms pakenks.

Užsukus į restoraną ar kavinę, dar net nespėjus užsisakyti maisto, padavėjai dažnai pasiūlo vandens. Dažnas lankytojas galvoja, kad jis bus nemokamas, ypač jeigu tai yra stalo vanduo. Tačiau, gavę sąskaitas, žmonės nustemba, kai už vandenį tenka sumokėti keletą eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas pasidalijo restorano „Talutti“ čekiu. Trys dienos patiekalai atsiėjo beveik 19 eurų, dar papildomai 2,45 euro teko susimokėti už 0,5 l vandenį su vaisiais.

Valdžios koridoriuose į priekį stumiasi idėja, kad bankai, suteikdami žmonėms būsto paskolas, privalėtų pasiūlyti tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas. Dabar tą šalyje veikiantys bankai daro tik spaudžiami, o dažniausiai tokios galimybės nesiūlo. Jei daugiau gyventojų būtų pasirinkę fiksuotas palūkanas, per šią palūkanų krizę tūkstančiai žmonių sutaupytų didžiules sumas.

Vyriausybė pritaria, kad prie vandens telkinių esančios arba savo teritorijoje jų turinčios savivaldybės galėtų imti vietines rinkliavas iš trumpam laikui jų teritorijoje prisišvartavusių laivų ar kitų vandens transporto priemonių. Šios Vyriausybės išvados paprašyta dar kovo mėnesį, kai liberalas Andrius Bagdonas Seimui pateikė Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Didieji Europos bankai, nepaisant pažadų pasitraukti, toliau tebedirba Rusijoje ir pernai Kremliui sumokėjo beveik milijardą eurų mokesčių. Jų pelnai Rusijoje dar įspūdingesni – viršija 3 milijardus eurų. Ir nors šių bankų veiklos pernykščiai rezultatai Rusijoje prastesni, pelnas yra trigubai didesnis buvusį prieš Rusijos plataus masto įsiveržimą į Ukrainą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ši savaitė kupina dainų ir muzikinių aistrų – kaip pasiseks Lietuvos vėliavą „Eurovizijos“ konkurse nešančiam Silvester Belt, kokias vietas iškovos konkurso favoritai, kuri daina šiemet laimės viename populiariausių tarptautinių dainų konkursų? Tautiečiai renkasi prie televizijos ekranų apsirūpinę traškučiais, krekeriais ir vaisvandeniais.

Šiemet remontuoti būstą planuotų trečdalis, tačiau kas penktas tam neturi finansinių galimybių, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apklausos duomenimis, šiemet pradėti arba tęsti būsto remontą planuoja apie trečdalį apklaustųjų (35 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 34 proc. estų). 20 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 30 proc. estų respondentų nurodė, kad norėtų remontuoti namus, tačiau šiuo metu tam neužtenka lėšų.

Besimokantys vairuoti laikydami tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus dažnai patiria nemažai streso. Tad gavus atsakymą, kad egzaminas – išlaikytas, įtampa atslūgsta. Vis tik kartais to neužtenka – net prieš 7 mėnesius gautas teigiamas egzamino rezultatas gali būti panaikintas.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė siūlo mopedus ir lengvuosius keturračius leisti vairuoti tik išlaikius praktinį vairavimo egzaminą. Parlamentarė įregistravo tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

Policijos pareigūnai įspėja vairuotojus – keliuose bus vykdomi patikrinimai, kurių metu dėmesys nukryps ne tik į vairuotojus. Tikslinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemones gegužės mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ paliko dar trys specialistai, kurie buvo atsakingi už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) priežiūrą, penktadienį skelbia naujienų portalas „15min“. Tai įvyko tęsiantis skandalui dėl GIPL sumontuotų galimai rusiškų detalių bei energetikos rinkos reguliuotojui balandį konstatavus, jog „Amber Grid netinkamai prižiūrėjo dujotiekio statybas.

Šiuo metu virš 3,1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie sulaukė pensinio amžiaus, kiekvieną mėnesį gauna priedus prie pensijų. Taip yra dėl to, kad dirbdami jie kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Per darbo karjerą jų darbo užmokestis buvo mažesnis, mat dalis jo buvo pervedama kaupimui į asmeninę sąskaitą fonde. Priklausomai nuo to, kiek laiko kaupė ir kiek algos pervedė į fondus, gyventojams papildomos išmokos prie įprastų senatvės pensijų siekia nuo 9,1 iki 348,09 euro.

Sukčiai tampa vis įžūlesni, jie kasdien bando apgauti gyventojus ir pasisavinti jų pinigus. Dažnai piktavaliai bando kuo nors apsimesti. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas skaičiuoja, kad, prisidengę jų vardu, sukčiai bene kasdien gyventojams siunčia žinutes. Jas gavę gyventojai reaguoja skirtingai. Vieni nekreipia į jas dėmesio, kiti ima abejoti, nes tuo metu tikrai laukia pašto siuntos.

Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). LAT antradienį panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 metų gruodžio 21 dienos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 metų rugsėjo 22 dienos sprendimo dalis atmesti Čekijos įmonės „TollNet“ prašymus panaikinti „Via Lie...

Klaipėdos miesto savivaldybė audito metu nustatė dvi to paties asmens vadovaujamas asociacijas, galimai neskaidriai naudojusias kultūros projektams skiriamą finansavimą. Kaip praneša miesto savivaldybė, nustatyta, kad pastarosios asociacijos gavusios finansavimą kultūros projektams, sąskaitas už patirtas išlaidas ir tai patvirtinančius dokumentus galimai teikė kelioms skirtingoms įstaigoms – už tas pačias išlaidas finansavimą galimai gavo iš kelių šaltinių.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, tačiau pasirodžius tik 17 iš 51 sostinės politikų, posėdis neįvyko. Jo metu turėjo būti svarstomas siūlymas atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą.

Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. Pasak „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT), 50 kv. m. buto šildymas renovuotame daugiabutyje sostinės gyventojams vidutiniškai atsieis 17 eurų, o nerenovuotame – 29 eurus. „Už 50 kv.

Savaitgalį sostinės gyventojai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose, kurios metu šalia pėsčiųjų tako planuojama pasodinti daugiau nei 2,1 tūkst. krūmų. „Visi esame Vilniaus kūrėjai ir turime dėti pastangas, kad mūsų miestas būtų žalesnis, patogesnis visiems. Itin svarbu žaliąsias erdves kurti ir nuo miesto centro toliau nutolusiuose miegamuosiuose rajonuose – tam, kad bendruomenės galėtų kartu leisti laiką, bendrauti“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas kovą sudarė 318,1 mln. eurų. Skelbiama, kad 2024 m. kovą prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,08 mlrd. eurų, o importuota už 3,4 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,96 mlrd. EUR. Anot agentūros, per mėnesį eksportas padidėjo 1,9 proc., importas – 3,7 proc.

2024 m. balandį, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 3,7 proc. praneša Valstybės duomenų agentūra. Metinė (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacija, apskaičiuota pagal SVKI sudarė 0,4 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti jį neorganizuojant atrankos turėjo omenyje milijonus, įtariama, pralošusio Šarūno Stepukonio istorija. Ministrė įsakymą pasirašė balandžio 29 dieną, V. Daukšio nauja kadencija skaičiuojama nuo gegužės 1 dienos.

Degalinių, motelių ir žemės nuomos, transporto grupės „Vaizga“ naftos produktų prekybos ir specialiosios statybos darbų įmonė „Okseta“ pernai uždirbo 8,9 mln. eurų grynojo pelno – beveik du kartus daugiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 4,5 mln. eurų. Įmonės pelnas prieš mokesčius pernai augo 1,9 karto ir siekė 10,2 mln. eurų (2022 metais – 5,3 mln. eurų). Pajamos siekė 30 mln. eurų ir buvo 29 proc. didesnės (21,2 mln. eurų), skelbiama Registrų centrui pateiktose „Oksetos“ ataskaitose.

Opozicinei „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai Vilniaus miesto taryboje inicijavus neeilinį posėdį dėl Nacionalinio stadiono, sostinės meras Valdas Benkunskas abejoja, kad jis įvyks. „Buvo pagal reglamentą ir pagal įstatymą tokia iniciatyva parodyta, prašymas yra realizuotas, posėdis sušauktas, bet ar jis įvyks aš labai abejoju“, – penktadienį numatyto posėdžio išvakarėse BNS sakė V. Benkunskas.

Pagrindiniai šalies keliai daugiausia šlapi, vietomis yra drėgnų kelių ruožų, praneša Eismo informacijos centras. 7.00 val. ryto duomenimis, didžiojoje šalies dalyje silpnai lyja, tik pietryčių Lietuvoje kritulių nėra. Oro temperatūra – nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis, vyraus trumpas lietus. Temperatūra sieks 10 iki 15 laipsnių šilumos.

Dalis gyventojų nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Jų pragyvenimo šaltiniu tampa neįgalumo pensija. Tačiau žmonės piktinasi, kad gauna per mažai pinigų. Be to, įtarinėja vieni kitus piktnaudžiavimu. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad didžiausia neįgalumo pensija gali siekti ir 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa skundėsi per maža neįgalumo pensija. „Turiu bėdų su sąnariais. Taigi teko atsisakyti mokytojos darbo, kuriame praleidau beveik 20 metų skundėsi moteris.

Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo palaikė 38 parlamentarai, 7 buvo prieš, susilaikė 9. Įveikę svarstymus komitetuose, plenarinėje salėje jos turėtų atsirasti birželio viduryje.

Žmonių išsiblaškymui ir užmaršumui ribų nėra – kai kurie ne tik pamiršta susimokėti už kurą, bet dar ir iš automobilio ištraukti degalų pistoletus. Pasak degalinių, tokių atvejų Lietuvoje – šimtai. Vis tik, net ir padarius tą netyčia, gali tekti susimokėti baudas. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vienas vyriškis papasakojo, kad neseniai netyčia nutraukė dujų užpylimo žarną ir to nepastebėjęs išvažiavo. „Po 5 minučių, kai kelyje kitas žmogus parodė, grįžom.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas nusprendė svarstyti įstatymų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę būtų perkeltas Europos Sąjungos (ES) teisėkūros paketas. Juo siekiama kovoti su šiltnamio efektą kuriančiomis emisijomis. Už projektą pateikimo stadijoje balsavo 49, susilaikė – 13, prieš 2 parlamentarai. Nuspręsta projektą svarstyti skubos tvarka, tad į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti artimiausiu metu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nevykdant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) transporto sektoriuje, jau netrukus į finansinius planus bus galima įtraukti 400 mln. eurų siekiančią baudą. S. Gentvilas patikino, kad šis klausimas turėtų rūpėti ne tik Aplinkos ministerijai – anot jo, veiksmų derėtų imtis ir susisiekimo ministrui.