JAV kariniai tyrėjai mano, kad už smūgį Irano mergaičių mokyklai, kurio metu, kaip pranešama, žuvo virš 160 žmonių, greičiausiai yra atsakingos amerikiečių pajėgos, tačiau tyrimas nebaigtas ir galutinės išvados dar nepadarytos, agentūrai „Reuters“ sakė du JAV pareigūnai.

Kosovo prezidentė Vjosa Osmani penktadienį paleido šalies parlamentą, įstatymų leidėjams nesugebėjus susitarti dėl naujo prezidento paskyrimo.

Keletas JAV valstijų ketvirtadienį pranešė pateikusios ieškinį dėl prezidento Donaldo Trumpo naujo importo muito, kuris buvo įvestas po to, kai praėjusį mėnesį Aukščiausiasis Teismas panaikino jo pasaulinius muitus.

Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra pajėgios suteikti pakankamai raketų Persijos įlankos regiono valstybėms ir Ukrainai, kad šios galėtų apsiginti.

Venesuela pažadėjo saugias sąlygas užsienio kasybos bendrovėms, norinčioms investuoti šalyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas, o Vašingtonas paskelbė, kad atkurs diplomatinius ryšius su Karakasu.

JAV Teisingumo departamentas ketvirtadienį paskelbė papildomus Federalinio tyrimų biuro (FTB) dokumentus: juose aprašomi interviu su moterimi, kuri teigė, kad prezidentas Donaldas Trumpas ją seksualiai išnaudojo po to, kai ją su juo supažindino Jeffrey Epsteinas.

Senatorius Markwayne`as Mullinas, nominuotas vadovauti JAV Krašto saugumo departamentui (DHS), yra stambaus sudėjimo buvęs imtynininkas, mišriųjų kovos menų kovotojas ir ištikimas prezidento Donaldo Trumpo šalininkas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį užsiminė, kad po karo su Iranu jis imsis neįvardyto projekto Kubai – Karibų jūros salai, kuri jau susiduria su JAV energetine blokada.

Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis septintą dieną, naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius naujausius su juo susijusius įvykius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido prieštaringai vertinamą vidaus saugumo sekretorę Kristi Noem ir ketvirtadienį apie tai paskelbė savo platformoje „Truth Social“.

Įsiplieskęs karas su Iranu, apėmęs Artimuosius Rytus ir išplitęs už regiono ribų, penktadienį vyksta jau septintą dieną, Izraelio pajėgoms paskelbus apie „kitą etapą“ ir bombardavus pietinius Beiruto priemiesčius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį apkaltino Vengriją įkaitais paėmus septynis ukrainiečių banko darbuotojus.

Izraelio kariuomenė skelbia pradėjusi naują karo prieš Iraną ir jo sąjungininkus etapą. Penktadienio naktį sprogimai buvo girdimi Irano bei Libano sostinėse. Donaldas Trumpas sako, kad kartu su Izraelio pagalba amerikiečių kariuomenė sparčiai naikina Irano karinius pajėgumus.

„Politico“ skelbia, kad Europos Sąjungos šalių ambasadoriai kovo 5 d. išreiškė nepritarimą siūlymui pagreitinti Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą, taip atmesdami Europos Komisijos idėją, vadinamą „atvirkštine plėtra“. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independant“.

Atsisakęs olimpiadoje Italijoje nusiimti atminties šalmą, 27 metų ukrainietis skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius į tėvynę grįžo su didvyrio aureole. Tačiau prieš kelias dienas žodžiais į nokdauną jį pasiuntė bene garsiausias šiuo metu vietos sportininkas – Londono olimpinių žaidynių bokso čempionas ir absoliutus pasaulio profesionalų sunkiasvorių čempionas Oleksandras Usykas. Už tai, jog skeletonininkas inicijavo peticiją, kad būtų atimtas didvyrio vardas iš legendinio šuolininko su kartimi Serhijaus Bubkos.

Šešias dienas trunkančiame kare Jungtinės Amerikos Valstijos Iranui sudavė apie 2 tūkstančius smūgių, Izraelis – apie 600. Iranas paleido apie 600 balistinių raketų ir apie 1400 dronų. Be Izraelio Iranas smūgiuoja į taikinius dar devyniose šalyse. Daugiausia Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kuveite. Taip pat Bahreine, Katare, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Omane, Kipre ir Turkijoje. Tačiau nuo šeštadienio, kada ir prasidėjo karinis konfliktas, Irano paleidžiamų raketų sumažėjo 86 procentais, o dronų – 73 procentais.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė.

JAV kampanija, skirta aptikti ir sunaikinti laivus, kurie, kaip įtariama, gabena narkotikus iš Pietų Amerikos, buvo tokia sėkminga, kad dabar sunku rasti taikinių, ketvirtadienį pareiškė Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas.

Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie aljanso 2023 metais.

Nors Europos šalys vengia tiesiogiai įsitraukti į JAV ir Izraelio karą su Iranu, po atakų prieš Kiprą ir Vakarų sąjungininkus Persijos įlankos regione jos vis dėlto buvo priverstos užimti griežtesnę poziciją.

Baltarusija ketvirtadienį paleido keliolika politinių kalinių, ir tai yra naujausias kalinių paleidimas, įvykdytas Jungtinėms Valstijoms spaudžiant dėl autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentų.

Pakistanietis, kaltinamas sąmokslu nužudyti keletą JAV politikų, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą, trečiadienį pareiškė, kad samdomos žmogžudystės planą parengti jį vertė Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas, praneša JAV žiniasklaida.

JAV ir Izraelio oro antskrydžių metu žuvus keliems ar net kelioms dešimtims aukštų Irano pareigūnų, viena pagrindinių figūrų vis dar veikiančiose šalies valdžios struktūrose tapo nacionalinio saugumo vadas Ali Larijani. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa aptarė paramą Ukrainai, padėtį Artimuosiuose Rytuose, Europos saugumo ir gynybos stiprinimą, konkurencingumą ir būsimą ES daugiametę finansinę programą.

JAV karinės pajėgos paprašė Pentagono papildomų žvalgybos darbuotojų, kad galėtų tęsti operacijas prieš Iraną dar mažiausiai 100 dienų, praneša naujienų portalas „Politico“.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pristatė „suverenią alternatyvą“ ES lengvatinių paskolų gynybai programai, dėl kurios įnirtingai ginčijasi valdančioji centristų koalicija ir konservatyvių pažiūrų opozicija, rašo portalas „TVP World“.

Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis šeštą dieną, naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius naujausius su juo susijusius įvykius.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice`as.

Nepale ketvirtadienį vyksta rinkimai į naująjį parlamentą –juose vyksta itin svarbi kova tarp senosios gvardijos atstovų ir galingo jaunimo judėjimo, praėjus šešiems mėnesiams po kruvinų protestų prieš korupciją, per kuriuos buvo nuversta ankstesnė vyriausybė.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šią savaitę stebėjo savo šalies karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko bandymus, teigdamas, kad Pchenjanas „apginkluoja karinį jūrų laivyną branduoliniais ginklais“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad šių metų gynybos biudžetą padidins septyniais procentais, siekdama atremti Jungtines Valstijas ir įtvirtinti savo pretenzijas į Taivaną ir Pietų Kinijos jūrą.

Rusijai pralaužus frontą Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityje dar praėjusių metų pabaigoje, tūkstančiai žmonių, kurie nesitikėjo sulaukti karo, atsidūrė pafrontėje. 

Jungtinių Amerikos Valstijų respublikonai Senate balsavo prieš rezoliuciją, kuria siekta sustabdyti karą ir užtikrinti, kad karo veiksmus skelbtų Kongresas, kaip ir nurodo Jungtinių Valstijų konstitucija. 

Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl padėties Artimuosiuose Rytuose derybų dėl taikos Ukrainoje procesas sustojo, o diplomatinis darbas bus tęsiamas, kai tai leis saugumo situacija ir bendras politinis kontekstas.

Valstybinė elektros energijos tiekimo įmonė trečiadienį pranešė, kad didžioji dalis Kubos, įskaitant Havaną, liko be elektros, nes komunistų valdoma vyriausybė susiduria su didėjančiu spaudimu iš Donaldo Trumpo administracijos, kuri apribojo naftos tiekimą, skelbia agentūra „Reuters“.