Praėjusią savaitę paaštrėjus Izraelio ir Irano kariniam konfliktui, pabrango nafta. Jos kaina šoktelėjo 6,3 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė nagrinėjamos savaitės „Brent“ naftos kaina siekė 69,5 USD/bbl ir buvo 6,27 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę. Palyginimui, prieš metus „Brent“ vidutinė naftos kaina buvo 15,6 proc. didesnė (ji siekė 82,3 Eur/MWh), o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 75,1 Eur/MWh.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis šalies ūkininkų iniciatyvą ketvirtadienį prie Seimo surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos. Visgi, kaip pažymi jis, žemės ūkio sektoriui jau padaryta nemažai išlygų. „Žemdirbiai tikrai nesipiktina. Pirmiausia, jie išreiškia savo poziciją ir tai daro labai konstruktyviai tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek tam tikra demokratine forma – piketu. Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje.

Ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui vienu esminių Vyriausybės tikslų įvardijus viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą, ekonomistai pastebi, kad Lietuva šioje srityje – turi vietos, kur tobulėti. Tačiau, anot ekspertų, šis valdžios siekis nėra suderinamas su Seime kelią besiskinančia mokesčių reforma ir kitais planuojamais sprendimais. „Atrodo, kad premjeras atsižvelgė į tai, kad dalį biudžeto disbalanso galima išspręsti didinant viešųjų įstaigų efektyvumą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį nepritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko demokrato Kęstučio Mažeikos siūlymui mažinti ūkininkų apmokestinimą. Pasak jo, įgyvendinus Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų mokesčio (GMP) pakeitimus, ūkininkams gerokai padidės mokestinė našta, kas gali juos paskatinti nutraukti veiklą. „Šis gelbėjomosi ratas padėtų jiems“, – komitete teigė K. Mažeika.

Nuo 2025 metų liepos 1 dienos Lietuvoje plečiamas kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) taikymo tinklas. Prie iki šiol mokamų magistralinių kelių prisijungia 21 krašto kelio ruožas, todėl komercinio transporto valdytojai už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais mokės ne tik už magistrales, bet ir už dalį krašto kelių, rašoma „Via Lietuva“ pranešime spaudai. Iki šiol kelių naudotojo mokestis buvo taikomas už važiavimą 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekė apie 1 700 km.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nenustatė parlamento Statuto pažeidimų, pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) praėjusią savaitę balsuojant dėl Vyriausybės mokestinės pertvarkos projektų. Tai numatančią išvadą komisija pirmadienio posėdyje priėmė bendru sutarimu. „Labai priklauso nuo komiteto pirmininko, kiek ir už ką galima balsuoti, bet šiuo atveju statutas nebuvo pažeistas“, – posėdyje teigė komisijos pirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai teigia, kad jų frakcijos nepalaikys pirmadienį Seime ketinamų svarstyti nekilnojamojo turto (NT) bei Gyventojų pajamų (GPM) mokesčių pakeitimų. Seimo narės, konservatorės Gintarės Skaistės teigimu, frakcija palaikys tik tokius mokesčius, kurie keliaus tiesiogiai į gynybos stiprinimą.

Naujas, išskirtinis, didelei miesto auditorijai matomas, optimalioje lokacijoje įrengtas lauko ekranas Panevėžyje – „2go“ lauko ekranų tinklo naujiena, dėmesį traukianti unikaliomis formomis ir aukščiausios kokybės reklamos vaizdais. Unikalus reklamos įrenginys Panevėžyje: pirmas toks Lietuvoje Naujas dvipusis ekranas – didžiausias lauko ekranas Panevėžyje.

Seimui tęsiant mokestinių pakeitimų svarstymus, dalis ūkininkų bendruomenės ruošiasi protestuoti prieš politikų svarstomas mokesčių korekcijas. Lietuvos grūdų augintojų sąjungos kartu su Žemės ūkio taryba ir Ūkininkų sąjunga rengiamas įspėjamasis piketas vyks ketvirtadienį prie parlamento. „Įspėjamoji protesto akcija vyks tuo pat metu, kai bus priiminėjami mokestiniai įstatymai. Norime pasisakyti, kad esame nustebinti, šokiruoti, kad su mumis vėl nesikalbama.

Logistikos milžinės „Girteka Group“ akcininkų rankų rankose – Kipre įregistruota bendrovė, valdanti bent 16 Rusijos įmonių, skelbia portalas „Delfi“. Portalas atkreipia dėmesį, jog logistikos milžinė „Girteka Group“ prieš kelerius metus pertvarkė savo struktūrą ir paskelbė, kad atskiria savo veiklą nuo Rusijos.

Neeiliniame parlamento posėdyje pirmadienį bus svarstoma antra dalis Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų – Gyventojų pajamų (GPM) ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčių įstatymų pataisos bei Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas. Paprastai pirmadieniais plenariniai posėdžiai nevyksta, šįkart posėdis surengtas siekiant laiku priimti mokesčių reformos įstatymų pakeitimus.

Nestoja diskusijos dėl Seime svarstomų mokesčių ir pensijų kaupimo reformų, kurios gali reikšmingai paveikti tiek gyventojų, tiek valstybės finansinę padėtį ir ateities gerovę. Kai kurie ekspertai įspėja, kad sprendimai priimami pernelyg skubotai, neįvertinus ilgalaikių padarinių, dėl kurių ateityje gali ryškiai sumažėti valstybės biudžetas bei pablogėti pensininkų gyvenimo kokybė.

Parduotuvių savitarnos kasose pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas. „Iki“ prekybos tinklas pristatė, kaip veiks ir atrodys atnaujintos kasos šalies parduotuvėse. Dirbtinis intelektas esą padės sutaupyti pirkėjams laiko – nereikės laukti, kol prie savitarnos kasų atėjusi parduotuvės darbuotoja patvirtins kliento amžių, pavyzdžiui, įsigijus alkoholio, cigarečių ar energinių gėrimų. Parduotuvių savitarnos kasos bus dar išmanesnės nei dabar.

Pramiegojote darbą? Štai kada teks atidirbti, o kada jus atleis Aktualu daugeliui: ką gali daryti darbdavys, jei pramiegojote ar pavėlavote į darbą?

Seime brandinama idėja ir vėl padidinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, kuri galėtų siekti ne 5 tūkst., bet 10 tūkst. eurų. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad tai reikštų lipimą ant to paties grėblio, o didesnės naudos gyventojams tai nesukurtų. Priešingai – dėl to nukentėtų šalies biudžetas. Politikai ėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą.

Tebekunkuliuoja aistros dėl siūlomų mokesčių pakeitimų. Užsimoję apmokestinti nekilnojamąjį turtą valdantieji pagal naujausią projektą nuo šio mokesčio atleistų net dabar jį mokančius milijoninės vertės namų savininkus. Vyriausybė įspėja, jei šie sprendimai įsigalios, savivaldybės neteks milijonų, o šalis rizikuos prarasti ir Europos Sąjungos paramą.

Europos Komisija (EK) pateikė naujausias rekomendacijas Lietuvai, kuriose viena svarbiausių įvardytų problemų – itin didelis energijos suvartojimas dėl senos statybos daugiabučių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie pastatai pasižymi labai žemu energiniu efektyvumu, todėl juose gyvenantys žmonės patiria dideles šildymo išlaidas. O tai lemia aukštą energijos skurdo lygį šalyje ir stabdo pažangą siekiant tvaresnės bei mažiau taršios energetikos sistemos.

Atšilus orams vis daugiau žmonių vakarus leidžia terasose ar kiemuose, norėdami pailsėti gryname ore, pasimėgauti saule ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokį malonumą kartais aptemdo netikėti nesklandumai – ypač tada, kai tenka susidurti su kaimynų abejingumu. Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų.

Gyventojams savivaldybės pristato vis skirtingas naujoves, kaip turėtų būti rūšiuojamos ar išmetamos atliekos. O Alytuje apie pusšimtis gyventojų konteinerius galės atidaryti tik su specialiu raktu ar per mobiliąją programėlę, taip pat keisti atsiskaitymo tvarką už šiukšlių išvežimą.

Esame nuosavo nekilnojamojo turto siekianti tauta. Statybų ekspertai ir architektai sako, kad svajojantiems apie savus namus, svarbiausias dalykas dažniausiai yra vieta. Apie tai, kokių vietų namo statyboms geriau vengti, naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Statybų gidas“ plačiau papasakojo architektas ir bendrovės „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski. Vietą reikia ir galima vertinti skirtingais aspektais.

Vyriausybė palaiko ankstesnės kadencijos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus iniciatyvą ūkininkams atlyginti nuostolius už stumbrų ištryptus laukus, rudųjų lokių išvartytus bičių avilius ar lūšių papjautas avis bei kitą nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė teigiamai Aplinkos ministerijos išvadai dėl tokių Seime svarstomų Medžioklės bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisų.

Drauge valgant, einant į kiną ar keliaujant neretai žmonės išlaidas pasidalija taip, kad vienas sumoka už visus, o likę jam pinigus perveda. Vis tik kartais tokios situacijos gali baigtis ne itin maloniai, ypač, jei nenurodoma, kam tie pinigai skirti. Vilnietis Linas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jam liepė sumokėti 600 eurų gyventojų pajamų mokesčio už 2024 metais neva uždirbtus 4 210 eurų.

Socialinių paslaugų teikėjams siekiama leisti gauti daugiau duomenų apie gyventojus, kuriais jie rūpinasi. Tokiems darbuotojams ar įmonėms siūloma suteikti prieigą prie Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS), kad jie gautų reikalingą informaciją, pavyzdžiui, apie žmogaus diagnozes, alergijas, vaistų vartojimą.

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui miesto viešajame transporte įrengti bekontakčio atsiskaitymo sistemą. Pasak savivaldybės atstovo Mindaugo Drąsučio, pokyčius planuojama įvesti rugpjūčio 1 d. Įsigaliojus naujai sistemai, keleiviai galės įsigyti vienkartinį bilietą bekontakčio mokėjimo būdu, susimokėti už popierinį bilietą pas vairuotoją arba komposteryje pasižymėti jau turimą elektroninį bilietą.

Kėdainių ūkininkai, nors ir vėliau nei įprastai, pradeda kasti ankstyvas bulves. Dėl gegužės šalnų jie patyrė milžiniškus nuostolius ir skaičiuoja, kad derlius kone trečdaliu mažesnis, o ir pačios bulvės nedidelės. O tautiečiai išsiilgę jau ieško šviežienos parduotuvėse ir turguose, tik ūkininkai įspėja neapsigauti, mat pardavėjai kartais įvežtines parduoda kaip lietuviškas. Kėdainių ūkininkai kasa ankstyvas bulves.

Susisiekimo ministerija šią savaitę patvirtino papildomą 6 mln. eurų finansavimą naujoms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti. Anot ministerijos, paramą galės gauti tie operatoriai, kurie įrengs įkrovimo infrastruktūrą 18-oje šalies savivaldybių: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Utenoje, Jonavoje, Kėdainiuose, Telšiuose, Visagine, Tauragėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje.

Statybų įmonės „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius sako, kad bendrovė yra pasiruošusi grįžti prie nacionalinio stadiono Vilniuje statybos darbų, tačiau siūloma kaina yra per maža. Jo teigimu, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su projekto vystymą ketinančios perimti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu, kaip išspręsti statybų kainos klausimą. „Per gana trumpą laiką reikia susitikslinti ypatingai didelės vertės skaičiavimus.

Blogos žinios Lietuvos valgytojams – maisto perdirbėjai rengiasi branginti mėsą. Vištienos produktus vidutiniškai 11 procentų, kiaulienos 5 procentais. Kavos tiekėjai taip pat nori kelti kainą net penktadaliu. Brangti turėtų ir šaldytos daržovės, jų kainą verslas nori didinti vidutiniškai 12 procentų. Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.

Lietuvoje greičio viršijimo atvejai vis dar tampa tragiškų nelaimių priežastimi. Kad nelaimių būtų mažiau, policija taip pat rengia specialius reidus, kurių metu tikrina ne tik vairuotojų girtumą, bet ir specialiais prietaisais fiksuoja automobilių greitį. Tiesa, visi naudojami prietaisai matuoja su tam tikra paklaida. O tai reiškia, kad net jei ir važiuosite šiek tiek greičiau nei leistina, gali būti, kad iškart administracinės atsakomybės už viršytą greitį negausite.

Prasidėjęs šiltasis metų laikas kartu atneša ir kasmetinius iššūkius vairuotojams – visoje Lietuvoje startuoja intensyvus gatvių ir kelių remonto sezonas. Daugeliui tai asocijuojasi spūstimis, kelionėmis aplinkiniais maršrutais ir ilgesnį laiką kelyje. Didžiuosiuose miestuose jau fiksuojami pirmieji didesnio masto projektai. Kaune visai vasarai uždaryta viena pagrindinių arterijų į Šilainių mikrorajoną – Linkuvos gatvė.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną. Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Socialdemokratai įregistravo naują siūlymą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektui. Parlamento vicepirmininkė Rasa Budbergytė su kolege Orinta Leipute siūlo NT mokesčio „grindis“ pirmam gyventojų būstui nustatyti ties 450 tūkst. eurų riba, suteikiant teisę savivaldybėms ją didinti ir nustatyti mokesčio tarifą. R. Budbergytė penktadienį Eltai teigė, jog būstai verti daugiau nei 450 tūkst. jau gali būti laikomi prabangiu turtu, kurį apmokestinti būtų teisinga.

Augant įtampai dėl kainų karo ir tiekimo grandinių disbalanso, pagrindiniai Kinijos automobilių gamintojai, įskaitant BYD, „Geely“, „Xiaomi“, taip pat valstybei priklausančius GAC ir FAW, paskelbė įsipareigojimą per 60 dienų atsiskaityti su tiekėjais, pranešė „Financial Times“. Šis žingsnis yra atsakas į Pekino susirūpinimą dėl vis gilėjančios pramonės priklausomybės nuo tiekimo grandinės finansavimo – praktikos, kai veiklai finansuoti atidedami mokėjimai tiekėjams.

Nepaisant jau 17-os sankcijų paketų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) yra pritaikiusi Rusijai, ši žaliavų milžinė, anot vokiečių leidinio „Spiegel“, pernai beveik 20 proc. padidino savo eksportą. Žurnalas, remdamasis Vokietijos ekonomikos instituto Kelne analize, rašo, kad Ukrainą užpuolusi agresorė 2024 m. savo karo kasą papildė 330 mlrd. dolerių, gautų iš eksporto. Vakarų sankcijas patirianti Rusija smarkiai išplėtė prekybą su Globalių Pietų šalimis.