Statybos ar remonto projektas dažnai prasideda optimistiškai – sutariama dėl kainos, terminų ir darbų apimties. Tačiau atėjus atsiskaitymo momentui, neretai užsakovas išgirsta frazę: „Viskas kainavo brangiau“. Ar tokie reikalavimai pagrįsti įstatymu? Daugiau apie tai – TV6 laidoje „Statybų gidas“. Pasak „Triniti Jurex“ advokato Artūro Vaišvilos, pastaraisiais metais ginčų dėl kainų statybų sektoriuje gerokai padaugėjo.

Išdavus statybos leidimą, nebėra kliūčių rekonstruoti saugomą knygnešio Petro Rusecko vilą Kaune, Žaliakalnyje, kuri prieš kelerius metus iš dalies buvo nugriauta be Kultūros paveldo departamento (KPD) sutikimo. Apie tai „Facebook“ socialiniame tinkle ketvirtadienį pranešė Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Lenkija ketvirtadienį paskelbė įvesianti degalų kainų viršutines ribas, siekdama kovoti su jų brangimu dėl karo Persijos įlankoje. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Įvedus apribojimus, kainos bus mažesnės maždaug 1,20 zloto (0,28 euro) už litrą, sakė jis, pridurdamas, kad maksimalias degalų kainas kasdien nustatys energetikos ministras.

Vilniaus savivaldybės sprendimas neduoti leidimo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Lithome“ antrinės įmonės „Ratoka“ planuojamo daugiabučio statybai sostinės Verkiuose – nepagrįstas, nusprendė teismas. Regionų administracinis teismas ketvirtadienį pranešė panaikinęs savivaldybės 2024 metais priimtą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą bei įpareigojo iš naujo įvertinti įmonės prašymą.

Valstybės kontroliuojamos„Ignitis grupės“ stebėtojų taryba ketveriems metams išrinko naują grupės valdybą – nuo ketvirtadienio joje toliau dirba keturi nariai iš trečiadienį kadenciją baigusios valdybos bei vienas naujas narys. Valdybai toliau vadovaus grupės generalinis direktorius Darius Maikštėnas, o jos nariu tapo buvęs elektros tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Šią žiemą dujų sektoriuje buvo fiksuotas ne vienas rekordas, skelbia Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius„Amber Grid“. Sausį pasiektas didžiausias dujų vartojimas per penkerius, transportavimas – per devynerius metus, vasarį iš Lenkijos į Lietuvą perduotas didžiausias kiekis nuo GIPL jungties atidarymo, o bendrai žiemą iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pasiektas rekordinis 9,87 teravatvalandžių (TWh) dujų kiekis.

Konkurencijos taryba leido Šveicarijos turto valdymo įmonei „Quaero Capital“ įsigyti 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų ir kartu su įmone „Ignitis grupė“ įgyti bendrąją jos kontrolę.

Aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovo konkurse sulaukė 41 pretendento paraiškos. Konkursas paskelbtas šių metų vasario 19 d. Pirminis paraiškų teikimo terminas buvo kovo 5 d., tačiau vėliau pratęstas iki kovo 20 d. „Terminas pratęstas teisės aktuose numatyta tvarka, siekiant sudaryti sąlygas dalyvauti platesniam ratui kandidatų ir užtikrinti skaidrią atranką“, – Eltai nurodė Aplinkos ministerija.

Seimas svarstys įstatymo pataisas, siūlančias griežtinti hidroelektrinių savininkų atsakomybę. Neištaisę pažeidimo per nustatytą laikotarpį, jie negalėtų vykdyti veiklos. Už tai numatančias Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko ketvirtadienį pateiktas Vandens įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 12 susilaikė.

Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose šiuo metu dirba 14 452 žmonės su negalia, tačiau nustatyta kvota dar nėra pasiekta – trūksta 3 773 darbuotojų. Apie tai „Sodra“ informavo tuos darbdavius, kurių organizacijose žmonių su negalia dalis neatitinka nustatytų reikalavimų. Kartą per metus „Sodra“ įvertina viešojo sektoriaus įstaigas ir organizacijas, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, ir apskaičiuoja, kokią visų darbuotojų dalį jose sudaro žmonės su negalia.

Pajamų deklaracijas jau pateikė daugiau nei 914 tūkst. gyventojų, tačiau iš individualią veiklą vykdančių asmenų jas pateikė tik trečdalis, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Vykdantys individualią veiklą pagal pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, gyventojai savo pajamas turi deklaruoti kasmet, tačiau dalis klientų to daryti neskuba, neretai atideda šią pareigą paskutinėms deklaravimo dienoms“, – pranešime teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ ruošia sostinę jau antrajam elektrinių laivų sezonui viešojo transporto sistemoje. Šią savaitę Neries pakrantėse pradėti prieplaukų montavimo darbai – jos būtinos tam, kad laivai galėtų saugiai prisišvartuoti ir priimti keleivius. „Siekiame, kad kelionė upe vilniečiams būtų tokia pat paprasta kaip įlipti į autobusą.

Diskusijos apie degalų kainų lubas įgauna pagreitį – vieni politikai jas siūlo kaip išeitį, kiti griežtai atmeta. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad toks sprendimas gali turėti skaudžių pasekmių, kurios pasijaustų jau po kelių mėnesių. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

Naftos kaina gali šoktelėti iki 200 JAV dolerių už barelį – tokiam scenarijui ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, kalbama apie ekonominių pasekmių modeliavimą. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad net 170 JAV dolerių už barelį bus rimtas smūgis, o 200 JAV dolerių gali turėti didžiulių pasekmių pasaulio rinkoms. Taip pat „Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar po metų pertraukos grąžinti galimybę gyventojams skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms – mokykloms ir darželiams, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. Taip pat siūloma leisti tokią paramą gauti ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bei sodininkų bendrijoms.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų po mokesčių, tačiau vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad finansiškai saugiai vis dar nesijaučia. Augančios kainos, brangstantis būstas ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas. Ekonomistai ir politikai sutaria: problema yra ne tik atlyginimų dydis, bet ir jų santykis su kainomis. Be to, pinigų stygius nebūtų toks stiprus, jei daugiau lietuvių gyventų ne po vieną.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ koreguotas EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) praėjusiais metais išliko stabilus ir siekė 27,4 mln. eurų, kaip ir 2024 m. Tuo metu koreguotas grynasis pelnas siekė 10 mln. eurų (10,1 mln. eurų prieš metus). Nekoreguotas grynasis pelnas, kaip praneša įmonė, dėl laikinų reguliacinių efektų mažėjo daugiau 6 kartus ir siekė 1,4 mln. eurų (2024 m. 8,3 mln.

Lietuvos bankas pateikė savo skaičiavimus, kiek dėl išbrangusių naftos produktų, dujų Lietuvoje didės prekių ir paslaugų kainos. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, jeigu karas Irane baigtųsi greitai ir nafta sparčiai pigtų, 2026 m. metinė infliacija būtų iki 5 procentų, tačiau jei naftos produktų kainos laikysis aukštame lygyje dar rudens viduryje, metinė infliacija gali siekti ir 7 procentus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvai siekiant pradėti pokalbius su Baltijos šalimis apie galimybes statyti bendrą elektrinę, naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius Andrius Šemeškevičius sako, kad diskutuojama apie dvi iniciatyvas – mažuosius branduolinius reaktorius bei lanksčius elektros gamybos įrenginius. „Yra dvi iniciatyvos. Viena, mažasis branduolinis reaktorius.

Iš antros pensijų pakopos pasitraukti svarstantiems lietuviams – įtemptos dienos. Pirmoji pasitraukimo banga baigsis jau po savaitės. O karas Artimuosiuose Rytuose tirpdo kaupiančiųjų turtą ir kelia abejones, kiek tinkamas metas būtent dabar atsiimti sukauptus pinigus. Ekspertai ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas perspėja, kad, norintiems atsiimti kuo didesnę pinigų sumą, dabar nepalankus metas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po žiemos Lietuvos keliai vėl primena spąstus vairuotojams: atsirado daugybė duobių gatv4se ir keliuose, o gyventojai dalijasi apgadintų automobilių istorijomis ir klausia – kas atsakingas už padarytą žalą? Socialiniame tinkle „Facebook“ kaunietis Tautvydas (vardas – pakeistas) pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti nemenkai duobės apgadintas automobilis: „Linksmai pasitikau pavasarį Kauno keliuose. Būkite atsargūs.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, pernai uždirbusi 1,36 mln. eurų grynojo audituoto pelno, ketina išmokėti 9,99 mln. eurų dividendų, arba 6 centus akcijai. Dėl to bendrovės akcininkai spręs balandžio 17 dieną, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. „Amber Grid“ valdyba siūlo išmokėti beveik 10 mln. eurų dividendų Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 107,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 97,1 mln. eurų siūloma skirti į kitus rezervus, 68 tūkst.

Automobilio gedimas gali sugriauti kasdienybę – be jo nei į darbą nuvažiuosi, nei pas gydytoją nusigausi. Vienam vyrui tai virto tikru košmaru. Už variklio keitimą jis sumokėjo daugiau nei 2 tūkst. eurų, tačiau džiaugėsi neilgai – vos po kelių savaičių automobilis vėl sugedo. Todėl vyras kreipėsi į „TV pagalbą“, kad padėtų jam surasti tiesą. Vyrui padėti bandė „TV pagalbos“ gelbėtojas Linas Jakštas.

Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, pernai uždirbusi 18 mln. eurų grynojo pelno, dividendų siūlo nemokėti. Dėl to akcininkai spręs susirinkime balandžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė bendrovė. Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 41,7 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 50 tūkst. numatoma skirti į kitus rezervus, dar tiek pat – paramai, o likusius 41,6 mln. eurų perkelti į kitus metus.

Finansų ministerija siūlo drausti nacionaliniam plėtros bankui ILTE teikti finansavimą politiškai pažeidžiamiems asmenims – premjerui, Vyriausybės kancleriui, ministrams ir kitiems, užimantiems politinio pasitikėjimo patarėjo pareigas bei jų artimiesiems. Finansų ministerija derinimui pateikė tai numatančias Nacionalinio plėtros banko įstatymo pataisas.

Artėjant šv. Velykoms ir moksleivių pavasario atostogoms, daugelis gyventojų planuoja trumpas išvykas ar ilgesnes keliones po Europą. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena – ruošiantis kelionei svarbu ne tik įsigyti bilietus ir susikrauti lagaminą, bet ir pasirūpinti savo sveikatos saugumu. Europos sveikatos draudimo kortelė gali tapti itin svarbia netikėtose situacijose.

Kompiuterinio žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ antradienį pranešė naikinanti daugiau nei 1000 darbo vietų, nes dėl „Fortnite“ žaidėjų skaičiaus sumažėjimo bendrovė išleidžia „žymiai daugiau“ nei uždirba. Bendrovės vadovas Timas Sweeney apie atleidimus paskelbė pranešime darbuotojams ir teigė, kad šie sumažinimai – kartu su daugiau nei 500 mln.

Lietuvos bankas (LB) mano, kad pagal blogiausią scenarijų, jei konflikto Artimuosiuose Rytuose išprovokuotas degalų brangimas užsitęstų ilgą laiką, Lietuvoje šiemet tai galėtų lemti iki 6 proc. infliaciją. Pagal bazinį scenarijų vidutinė metinė infliacija galėtų siekti iki 5 proc., preliminarų vertinimą pristatė LB vadovas Gediminas Šimkus. „Bazinis scenarijus – žiūrime, ką turime dabar ir darome prielaidą, kad (naftos ir degalų – BNS) kainos greitai sumažėja.

Sostinės Šnipiškėse buvusio garažų masyvo vietoje bus statomas naujas lopšelis-darželis, kurį galės lankyti 280 mažųjų vilniečių. Gavus iš savivaldybės statybos leidimą, planuojama skelbti rangovo viešąjį pirkimą, trečiadienį pranešė Vilniaus vystymo kompanija. Naująjį darželį ketinama statyti Kernavės gatvės teritorijoje, iš kurios buvo pašalinti čia stovėję metaliniai garažai.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose labiausiai neramina ilgalaikiai jo padariniai – lėtėjanti ekonomika ir auganti infliacija. „Naftos kainos yra tik žiedeliai šitos krizės. Labiau turbūt neramina tie paskui ateinantys padariniai – šiek tiek lėtėjanti ekonomika ir (didėjanti – BNS) infliacija, kuri gali persiduoti į kitus produktus ir paslaugas. Labiausiai žmones visada neramina maisto kainos ir su tuo yra sunkiausia kovoti.

Seime skinasi kelią siekis didinti gynybos obligacijų patrauklumą – parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų panaikinta 2 proc. šių obligacijų palūkanų riba. Septyni komiteto nariai buvo už, o vienintelė konservatorė Gintarė Skaistė susilaikė. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė komitete teigė, kad dabar gynybos obligacijos platinamos pusmečio ir metų trukmės, ketinama numatyti daugiau terminų.

Ilgametį viešųjų interneto duomenų sprendimų įmonių grupės „Oxylabs“ vadovą Julių Černiauską pareigose keičia Vytautas Savickas, iki šiol vadovavęs kitai „Tesonet“ ekosistemos bendrovei „Decodo“. Daugiau nei 15 metų vadovavimo, produktų vystymo ir pardavimų patirtį turintis V. Savickas bus atsakingas už kasdienę „Oxylabs“ įmonių grupės veiklą, tolesnį verslo augimą, komandų stiprinimą ir operacinį efektyvumą tarptautinėse rinkose.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtoje 2026-ųjų metų antikorupcijos ir skaidrumo ataskaitoje Lietuva ir Latvija užėmė atitinkamai antrą ir pirmą vietas pagal skaidrumo reikalavimų įtvirtinimą teisės aktuose bei pagal jų įgyvendinimą praktikoje.