Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose auganti naftos kaina ir toliau Lietuvoje brangino kurą. Mažmeninės benzino ir dyzelino vidutinės kainos šalies degalinėse per savaitę pakilo atitinkamai 3,8 proc. ir 2,7 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, kovo 9–15 dienomis Brent naftos vidutinė kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį (USD/bbl) ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

Pensijų fondai turi patys užtikrinti, kad gyventojai antrojoje pakopoje papildomai kauptų lėšas, o valstybės tikslas pirmiausia yra pasirūpinti pirmosios pensijų pakopos sistema, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina? Vidurio Rytuose besitęsiant karui vis mažėja tikimybė, kad tai bus tik kelių savaičių kainų šokas, apsiribojantis nemaloniais skaičiais degalinių švieslentėse.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad ministerija teikė siūlymus ir bandė įtikinti įmonę likti Lietuvoje. Jis pridūrė, kad „Aumovio“ pasitraukimas susijęs su strateginiais sprendimais, pasikeitusia verslo logika ir globaliomis tiekimo grandinėmis. „Tai yra susiję su įmonės strateginiais sprendimais, jų pasikeitusia verslo logika.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

Estijos vyriausybė ketvirtadienio posėdyje patvirtino, kad nacionalinė minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2026 metais sieks 946 eurus, o minimalus valandinis darbo užmokestis sudarys 5,67 euro, o tai reiškia, kad nuo balandžio 1 dienos minimalus darbo užmokestis padidės 60 eurų. Pasak ekonomikos reikalų ir pramonės ministro Erkki Keldo, Estija su kiekvienais metais vis labiau artėja prie tikslo, kad minimalus darbo užmokestis sudarytų bent pusę nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad būtų galima trumpuoju laikotarpiu mažinti CO2 dedamąją kuro akcize, tačiau pabrėžė, kad Lietuva turi ilgalaikių įsipareigojimų Europos Sąjungai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. „Tai ne Aplinkos ministerija inicijuoja tos dedamosios mažinimą. Suprantame žmones, kurie patiria tiesiogiai tuos kainų šuolius, kurie pilasi degalus.

Ketverius metus nepavykstant nugriauti vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje bei sostinės merui siūlant įstatymo pataisas, kuriomis verslui būtų sudaryta galimybė pastatą nugriauti visuomeniniais pagrindais, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad ministerija galėtų kreiptis į teismą ir trišaliu susitarimu pareigą nugriauti pastatą perduoti vienai iš savivaldybės įmonių. „Šiuo metu yra vykstantis teismas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako pasigendąs galvojimo ir sprendimų, kaip pensijų sistema veiks ateityje.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Beveik 3,5 metų nišos kremuotų gyventojų palaikams laidoti savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose buvo skiriamos nemokamai. Tačiau panašu, kad mokestis už tai vėl bus. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama grąžinti vienkartinę rinkliavą. Tad nuo šiol už vietą 1–4 urnoms teks mokėti kas 25-erius metus. Nors šioms įstatymo pataisoms pritarė dauguma, posėdžio dalyviai kėlė nemažai klausimų. Pvz.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina JAV verslą pasinaudoti palankia Lietuvos reguliacine aplinka bei žada Vyriausybės dėmesį investuoti norinčioms amerikiečių įmonėms. Majamyje viešintis ministras šio miesto turizmo, uosto, aviacijos, verslo rūmų, prekybos, inovacijų ir tarptautinės prekybos organizacijų atstovams teigė, jog JAV bendrovėms Lietuvoje bus sudarytos palankios sąlygos plėtrai, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Europos baldų prekybos ir gamybos bendrovė „Actona Group“ nusprendė uždaryti gamybinį padalinį Alytuje ir jo veiklas tęsti Kaune, Lenkijoje ir Ukrainoje. Alytaus gamybinio padalinio veikla bus nutraukta šių metų liepą, trečiadienį pranešė įmonė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nesutiko, kad nuo 75 proc. iki 40 proc. būtų mažinama bendra vartojimo kredito kaina, kaip siūlė „valstietis“ Valius Ąžuolas. Lietuvos bankas (LB), teigdamas, kad rinka dėl to pajustų nedaug įtakos, kartelės nuleidimui iš esmės pritaria, o Finansų ministerija sako neturinti vartotojų skundų dėl per didelių palūkanų. Dabar vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma negali būti didesnė kaip 75 proc.

Konkurencijos taryba nepagrįstai skyrė 0,9 mln. eurų baudą Vilniaus šilumos siurblių gamintojai „Iglu Tech“ ir ją valdančiai įmonei „Unit Invest“ už pažeidimą nustatant produkcijos pardavimo kainas, nusprendė teismas. Konkurencijos taryba tokį sprendimą žada skųsti.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.

Gamyklas Kauno Laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ) valdanti stambi Vokietijos automobilių komponentų tiekėja „Aumovio“ (buvusi „Continental“) sako, kad sprendimą trauktis iš Lietuvos lėmė mažėjanti užsakymų paklausa, gamyklos pajėgumų neišnaudojimas ir vis sudėtingesnė logistika. Kaip BNS pranešė įmonė, pastaraisiais mėnesiais „Aumovio“ analizavo gamybos pajėgumus ir ateities paklausos tendencijas bei apsvarstė visas alternatyvas, tačiau Kauno gamyklos veiklą neišvengiamai reikia nutraukti.

Artėjant Velykoms, daugelis pirkėjų šventinio stalo pirkinius planuoja iš anksto. Šiemet tai daryti paprasčiau, nes lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse sumažintos įprastos kainos visoms maisto prekėms, kurios aktualios tiek kasdienai, tiek ir šventėms, todėl laukti akcijų – nebereikia. Kiek sumažėjo įprastos kainos Velykoms praversiantiems maisto produktams sužinokite ir vartydami specialų kainų mažinimo revoliucijos leidinį.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pritars bet kokiam kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, dėl kurio Trišalėje taryboje sutars darbdaviai ir darbuotojai. „Džiaugiuosi, kad (Trišalė taryba – ELTA) svarsto, pagaliau turi susitarti (dėl MMA – ELTA) darbuotojai ir darbdaviai, laukiu šito istorinio susitarimo ir jeigu jie susitars, palaiminsiu nepriklausomai nuo to, kiek jie susitars, kad minimali alga didės“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Lietuvai nusprendus į rinką paleisti 80 tūkst. tonų naftos ir degalų rezervo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti. „Ekstremalus atvejis būtų tada, jeigu konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius, į ekonomikos raidos dinamiką.

Siekdama sumažinti degalų kainas, išaugusias dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose, Energetikos ministerija svarsto galimybę keisti įmaišomų į kurą biodegalų dalies struktūrą, sako viceministrė Edita Gudauskienė. „Diskutuojame, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį, nes nesinori priimti greitų sprendimų ir atverti kitoje vietoje galimų nuostolių“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė ji.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, jog siekiant kovoti su dronų ir meteorologinių oro balionų keliamomis grėsmėmis, Europos Komisijoje (EK) bus sudaryta darbo grupė. „Bus sudaryta EK tam tikra darbo grupė, kur bus sprendžiama dėl kovos priemonių tiek su dronais, tiek su oro balionais ir galimybės finansuoti“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Sinkevičius.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį siekė 3,3 proc. ir buvo viena didesnių ES, skelbia Eurostatas. Sparčiau kainos augo tik Slovakijoje (3,9 proc.), Kroatijoje (4 proc.) ir Rumunijoje (8,3 proc.). Latvijoje kainos per metus išaugo 2,4 proc., Estijoje – 3,2 proc., per mėnesį – Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – 0,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,1 proc., o vien euro zonoje – 1,9 proc., per mėnesį – po 0,6 procento.

Parlamentinis Ekonomikos komitetas siūlo Seimui nesvarstyti socialdemokratų idėjos dar metams, iki 2027 metų gegužės 1-osios atidėti reikalavimą visam verslui įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus. „Pagrindiniam komitetui siūlome projektą atmesti“, – po pataisų svarstymo teigė komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad neturintys šių kasos aparatų baudžiami dar nebus.

Kai kurie Latvijos ūkininkai dėl didelių kuro kainų svarsto, ar verta dirbti šiais metais, televizijai TV3 trečiadienį pareiškė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Zemnieku Saeima“ (Žemdirbių asamblėja) valdybos pirmininkas Jūris Lazdinis. Jis pažymėjo, kad nors šį pavasarį orai yra palankūs ūkininkams, kiti veiksniai kelia sunkumų. Be kita ko, J. Lazdinis paminėjo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai pakilo energijos kainos.

Tai, kas prasidėjo kaip diplomatinė ir karinė JAV, Izraelio bei Irano krizė, sparčiai virsta tikru košmaru pasaulinei automobilių pramonei. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose grasina paralyžiuoti svarbiausius prekybos kelius, o didžiausią smūgį gali patirti Azijos automobilių gamybos gigantai, kuriems šis regionas ilgą laiką buvo vienas pelningiausių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai trečiadienį su premjere Inga Ruginiene susitiks aptarti svarbiausių šalies ekonomikos klausimų ir problemų bei tai, kaip auginti Lietuvos ekonomiką. „Pagrindinis susitikimo akcentas bus pristatyti tai, kuo gyvuoja pramonininkai. Tai mūsų metinis susitikimas, kuriame pristatysime mūsų pavojus ir galimybes“, – susitikimo išvakarėse BNS sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma griežtinti vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiklą. Vartojimo kredito įstatymo nauja redakcija siekiama ne tik pagerinti kredito gavėjų apsaugą, bet ir palengvinti jų prisitaikymą prie skaitmenizuotos vartojimo kredito rinkos. Ji, kaip sakė pataisas Seime pernai gruodį pristatęs finansų viceministras Janušas Kizenevičius, pakeitė vartotojų lūkesčius ir visą vartojimo kreditų rinką.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys degalų kainų augimo pagrįstumą ir kainodaros skaidrumą. Kaip BNS sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, bus keliamas klausimas ne tik dėl kuro brangimo dabar, bet ir bus bandoma aiškintis situaciją, kokia padėtis degalų rinkoje gali būti vėliau, kariniam konfliktui Artyimuosiuose Rytuose aprimus. „Klausimas yra kas buvo, kodėl taip netikėtai kainos kilo ir kas bus, jeigu konfliktas užsitęs.

Žmonės laiko pinigus banke, nes tikisi, kad juos galės bet kada išgryninti ir pasiimti su savimi. Paprastai tai daroma naudojantis bankomatais, kurie dažniausiai daro tai, ką ir turėtų – atiduoda mūsų pinigus. Vis dėlto net ir patikimai veikiančios sistemos kartais susiduria su techniniais sutrikimais, galinčiais sukelti ne tik nepatogumų, bet ir finansinių nuostolių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda giria Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vaidmenį vystant ekonominius bei saugumo santykius tarp Vilniaus ir Berlyno. „Mūsų draugams vokiečiams: jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai.

Ištisus dešimtmečius dyzeliniai automobiliai Lietuvos keliuose karaliavo kaip neginčijamas ekonomijos ir praktiškumo simbolis. Tačiau šiandien, kai degalinių švieslentėse skaičiai nenumaldomai stiebiasi aukštyn, o Europos didmiesčiai vienas po kito uždaro duris taršiems automobiliams, ilgametė lietuvių meilė dyzeliniams automobiliams tampa tikru išbandymu.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.