Sekmadienį Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, o apklausos rodo, kad 16 metų šalį valdantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gali juos pralaimėti. Pareikšti paramą V. Orbanui į Budapeštą atvyko Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos nariai. Jam paramą išsakė ir Čekijos premjeras.

Buvusi JAV viceprezidentė Kamala Harris penktadienį paskelbė svarstanti dalyvauti JAV prezidento rinkimuose 2028 metais. „Galėčiau. Galėčiau. Aš apie tai svarstau“, – 61-erių demokratė politikė sakė žmonėms konferencijos metu Niujorke. K. Harris buvo Demokratų partijos kandidatė 2024 m. JAV prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, pradėjęs savo antrąją prezidento kadenciją 2025 m. sausį.

Briuselyje kaip pelno nesiekianti organizacija registruotas „Hind Rajab Foundation“ siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje studijuojantį Izraelio pilietį, dalyvavusį kariniuose veiksmuose Gazoje ir, anot fondo, prisidėjusį prie mažametės Hind Rajab ir kitų žmonių nužudymo.

Džiūgaujanti NASA penktadienio vakarą šventė skrydžio aplink Mėnulį sėkmę, keturiems astronautams saugiai grįžus į Žemę po pirmojo per daugiau nei pusę amžiaus pilotuojamo skrydžio aplink vienintelį gamtinį Žemės palydovą. NASA erdvėlaivis su keturiais astronautais – trimis amerikiečiais ir vienu kanadiečiu – be jokių nesklandumų nusileido prie Kalifornijos krantų, užbaigęs JAV kosmoso agentūros įgulos bandomąją misiją, kurios metu buvo gauta įspūdingų Mėnulio vaizdų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įsitraukė į audringą Vengrijos parlamento rinkimų kampaniją, kur nacionalistui ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui iššūkį meta proeuropietiškas varžovas, pirmaujantis visuomenės nuomonės apklausose.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misija „Artemis II“, apskridusi Mėnulį, sėkmingai grįžo į Žemę. Kaip ir planuota, kapsulė su 4 astronautais, penktadienį nusileido Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krantų. Tai pirmasis kartas po daugiau nei 50 metų, kai kapsulė su žmonėmis apskrido Mėnulį.

Per Rusijos smūgius, suduotus likus kelioms valandoms iki laikinų paliaubų stačiatikių Velykų laikotarpiu, Odesoje, Pietų Ukrainos uostamiestyje, žuvo du žmonės, šeštadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo, kad Hormuzo sąsiauris bus atvertas, neatsižvelgiant į tai, „bendradarbiaus Iranas, ar ne“, ir pabrėžė, kad jo pagrindinis prioritetas taikos derybose yra užtikrinti, jog Teheranas negalėtų turėti branduolinio ginklo.

Venesuelos opozicija penktadienį paragino surengti prezidento rinkimus, pažymėdama, kad baigėsi teisiškai nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį turėjo būti surengtas balsavimas dėl nušalinto lyderio Nicolo Maduro pakeitimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje. „Lūžių pasaulyje akivaizdoje taikos siekis yra pareiga ir būtinybė“, – pareiškė E. Macronas penktadienį po savo pirmosios privačios audiencijos pas pontifiką Leoną XIV. Popiežius pasmerkė „beprasmį ir nežmonišką smurtą“ Artimuosiuose Rytuose.

Rusija penktadienį įtraukė Stanfordo universitetą į „nepageidaujamų organizacijų“ juodąjį sąrašą, iš esmės uždraudusi rusams studijuoti šiame prestižiniame JAV universitete. Paskelbimas „nepageidaujamu“ iš esmės uždraudžia organizacijoms ir kitiems subjektams veikti Rusijoje, o bet kas, su jais bendradarbiaujantis, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pakomentavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtas Velykų paliaubas ir ilgalaikės taikos Ukrainoje perspektyvas, rašo TASS. „Velykos yra šventa šventė mūsų šalyje, taip pat ir Ukrainoje, Ukrainos žmonėms. Todėl tai visiškai humanitarinė iniciatyva“, – aiškino jis. Ir pridūrė: „Mes matėme Zelenskio pareiškimus, kad Ukraina paseks tuo pačiu pavyzdžiu.

Penktadienį po nakties metu įvykusio naftos išsiliejimo Belgijos Antverpeno uoste beveik sustojo laivyba, pranešė antras pagal dydį Europos uostas, kuris skubėjo sumažinti taršos ir ekonominės žalos riziką. Uosto pareiškime teigiama, kad išsiliejimas įvyko „bunkeravimo operacijos“ – laivo papildymo degalais proceso – metu Deurganck doke, kuriuo naudojasi vieni didžiausių pasaulio laivų, jog pasikrautų ir iškrautų prekes Antverpene.

Ukrainos Prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas, kuris yra pagrindinis Ukrainos derybininkas su Rusija, pareiškė matantis pažangą galimo taikos susitarimo su Kremliumi link, pridurdamas, kad karo sureguliavimas gali neužtrukti ilgai, rašo „Bloomberg“. Nors viešai derybos dėl karo nutraukimo davė nedaug rezultatų, K. Budanovas išreiškė optimizmą, kad jos juda susitarimo link. Jis teigė manantis, kad Rusija taip pat nori užbaigti karą. „Visi supranta, kad karas turi baigtis.

Ketvirtadienį vakare Lenkija vėl buvo priversta kelti naikintuvus F-16, kurie virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą. Tai jau antras tokio pobūdžio incidentas per dvi dienas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskus įvardijo konkrečias saugumo garantijas, kurių Ukrainai reikia iš Vakarų. Ukrainai svarbu suprasti, kokia bus partnerių reakcija, jei Rusijos agresija pasikartos. Apie tai, bendraudamas su žurnalistais, pranešė prezidentas V. Zelenskis, komentuodamas darbą dėl saugumo garantijų, rašo UNIAN. „Mes susitarėme, kad mūsų pusė pateiks savo viziją, o partneriai pateiks atsakymą į tokį projektą. Svarbu, kad nebūtų jokių silpnų vietų ir klaidų.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įvardijo keturias šalis, kurios stabdo Ukrainos stojimą į Aljansą. „Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime, kai NATO šventė 75-ąjį jubiliejų, buvo susitarta dėl negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO. Tačiau faktas yra tas, kad kelios šalys šį procesą stabdo, tarp jų – Vokietija, Slovakija, Vengrija ir Jungtinės Valstijos.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei paaskelbė rašytinį pranešimą, kuriame teigė, kad Islamo Respublika nenori karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, tačiau gins savo, kaip tautos, teises, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija. „Mes nesiekėme karo ir jo nenorime“, – pranešime, per valstybinę televiziją perskaitytame praėjus keletui savaičių po to, kai vasario 28 d. – pirmąją karo dieną – buvo nužudytas jo tėvas ajatola Ali Khamenei, teigė jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas Jungtinėse Amerikos Valstijose susitinka su aukšto rango Donaldo Trumpo administracijos nariais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo informuotais šaltiniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad žmonėms reikia saugių Velykų ir realių žingsnių taikos link, taip pat kad Rusija turi šansą po švenčių neatnaujinti smūgių. Apie tai valstybės vadovas parašė platformoje „Telegram“. Rusija turi šansą „Ukraina ne kartą pareiškė, kad esame pasirengę imtis simetriškų veiksmų. Mes pasiūlėme šių metų Velykinių švenčių metu paskelbti paliaubas ir elgsimės atitinkamai.

Kremlius leidžia milijardus karui prieš Ukrainą, o Rusijos Dagestanas skęsta vandenyje. Ten pražūtingas potvynis griauna namus, plauna automobilius ir palieka šimtus tūkstančių žmonių be elektros – jau žinoma apie mažiausiai 7 žuvusius, tarp jų ir vaikai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lyg kortų namelis, pusiau sugriuvo geležinkelio tiltas. O potvynio vandens srautai užliejo gatvę po gatvės. Galinga srovė nešė automobilius, jie vartėsi purvinose bangose ir daužėsi vienas į kitą.

Smūgiai Rusijos naftos terminalams daro įtaką taikos derybų eigai. Ukraina per artimiausias derybas, tikėtina, iš rusų išgirs „daug naujo“. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. „Tai (smūgiai Rusijos naftos terminalams) tikrai daro įtaką. Tai ir taip akivaizdu“, – sakė Prezidento biuro vadovas. Pasak K. Budanovo, Rusijos pozicijos pokyčiai dėl šių smūgių yra diskusinis klausimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto mažinti amerikiečių karių skaičių Europoje dėl savo nepasitenkinimo tuo, kaip Europos sąjungininkai atsiribojo nuo jo karo prieš Iraną ir „nesuprato“ jo noro aneksuoti Grenlandiją, praneša „Reuters“. Pasak šaltinio, D. Trumpas pradėjo su savo patarėjais svarstyti galimybę išvesti dalį JAV karių iš Europos – grąžinant juos į JAV, o ne perkeliant į kitas šalis.

Ketvirtadienį Prancūzijos generolas pareiškė, kad karo su Rusija galimybė per ateinančius kelerius metus išlieka jo „pagrindiniu rūpesčiu“, ir gynė pastangas didinti išlaidas gynybai. Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas kalbėjo parlamente, pristatydamas Prancūzijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama 2024–2030 m. padidinti išlaidas gynybai.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareikalavo Vengrijos „skubiai pasiaiškinti“, pasirodžius naujiems žiniasklaidos pranešimams, kad Budapeštas perdavė ES informaciją Rusijai.

Po pražūtingų Izraelio smūgių Libanui Irano parlamento pirmininkas pagrasino ryžtinga reakcija. „Nusižengimai paliauboms turės konkrečių padarinių, reakcija bus STIPRI. Nedelsiant užgesinkite ugnį“, – rašė Mohammedas Bagheras Ghalibafas tinkle „X“. Jis atkreipė dėmesį į Pakistano premjero Shehbazo Sharifo pareiškimą –šis taip pat paskelbė apie paliaubas tarp JAV, Izraelio ir Irano ir aiškiai paminėjo ir Libaną. Pakistanas tarpininkavo tarp karo šalių.

Lenkija trečiadienį pakėlė naikintuvus, kad perimtų ir palydėtų virš Baltijos jūros misiją vykdžiusį Rusijos žvalgybinį lėktuvą, pranešė šalies kariuomenė. Ketvirtadienį platformoje „X“ paskelbtame pranešime Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) nurodė, kad Rusijos lėktuvas Il-20 vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje, tačiau nepateikė skrydžio plano ir nesiuntė identifikavimo signalų.

Vladimiras Putinas atvirai nusispjovė į Keiro Starmerio grasinimą konfiskuoti sankcijuotus Rusijos laivus ir nusiuntė karo laivą, kad šis juos palydėtų per Lamanšo sąsiaurį, skelbia „The Telegraph“. Juodosios jūros laivyno fregata „Admiral Grigorovich“ trečiadienį lydėjo du šešėlinio laivyno laivus, o už jų plaukė britų karo laivas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė dviejų savaičių paliauboms su Iranu, kurios išryškino nesutarimus jo MAGA judėjime: vieni jo sprendimu patenkinti, o kiti kaltina JAV prezidentą išdavyste, praneša britų leidinys „The Guardian“. Kai JAV ir Iranas susitarė dėl paliaubų po ilgiau nei mėnesį trukusio karo, apie savo pergalę skelbė abi pusės, nors trečiadienį dėl didelės Izraelio atakos prieš Libaną Hormuzo sąsiauris vėl buvo uždarytas.

Per Izraelio oro smūgį Beirute žuvo „Hezbollah“ lyderio Naimo Qassemo sekretorius, pranešė kariuomenė. Apie tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“ ir portalas „The Times of Israel“. Žuvo „Hezbollah“ generalinio sekretoriaus sekretorius ir sūnėnas „IDF smogė Beiruto apylinkėms ir eliminavo Ali Yusufą Harshi, „Hezbollah“ generalinio sekretoriaus Naimo Qasemo asmeninį sekretorių ir sūnėną“, – pranešė kariuomenė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra vienas iš nedaugelio lyderių, galinčių pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis tai, ką galvoja. Apie tai jis kalbėjo interviu „Rai News“. Zelenskis pakomentavo santykius su Trumpu „Kas turi geresnius santykius su Trumpu nei aš? Manau, kad mūsų santykiai geri, nes esu vienas iš nedaugelio žmonių, kurie jam sako, ką jis galvoja. Nedaug yra žmonių, kurie gali pasakyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad jis ne visada teisus.

Trečiadienį po apsilankymo Baltuosiuose rūmuose ir susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu NATO generalinis sekretorius Markas Rubio išvyko netaręs spaudai nei žodžio. „Po maždaug dviejų valandų trukusio susitikimo Rutte išėjo iš Baltųjų rūmų žurnalistams nepasakęs nė žodžio“, – pastebi „Bloomberg“. Įprastai susitikimus Baltuosiuose rūmuose lydi fotosesijos ir komentarai žiniasklaidos atstovams. Šįkart spaudos konferencijos po susitikimo nebuvo, o pats susitikimas buvo uždaras.

NASA trečiadienį pranešė, kad keturi šios JAV kosmoso agentūros misijos į Mėnulį „Artemis II“ astronautai ruošiasi grįžti į Žemę. NASA pranešė, kad, pabudę skambant grupės „Queen“ ir Davido Bowie dainai „Under Pressure“, įgulos nariai atliko naujų mokslinių bandymų ir pradėjo dėlioti įrangą į vietas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as sako, kad pirmasis Irano pateiktas 10 punktų planas karo pabaigai, tikriausiai, buvo parašytas naudojant dirbtinio intelekto programą „ChatGPT“. „Mes, atvirai, manome, kad jis tikriausiai buvo parašytas „ChatGPT“. Jis buvo pateiktas Steve‘ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui. Tai iš karto buvo išmesta į šiukšlių dėžę ir buvo atmesta“, – trečiadienį pasakojo jis. Anot JAV viceprezidento, tuomet buvo pateiktas antras 10-ies punktų planas.

Po peidžerių atakos 2024 m. rugsėjį Vengrija pasiūlė pagalbą Iranui, skelbia „Washington Post“. Izraelis galėjo užminuoti tūkstančius „Hezbollah“ teroristų pranešimų gaviklių – vadinamųjų peidžerių. Vengrija siūlėsi padėti Iranui Po operacijos Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė pasiūlė pagalbą Iranui, „Hezbollah“ rėmėjui.