Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad, JAV galimai pasitraukus iš NATO, Rusijos padėtis pablogėtų. NATO europinė dalis išliktų, o Europos Sąjunga virstų kariniu aljansu, platformoje „Max“ rašė dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygė Valentina Matvijenko pakomentavo galimybę pagrobti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, apie tai ji kalbėjo laidoje pas rusų propagandistę Olgą Skabajevą. „Tai ne mūsų stilius“, – pareiškė ji. „Esame labiausiai save gerbianti ir gerbiama šalis pasaulyje. Jei imsimės tokių metodų, prarastume pagarbą sau“, – pridūrė rusų politikė. Vakaruose Rusija nėra laikoma garbinga šalimi.

Iranas skelbia, kad numušė JAV naikintuvą. Penktadienio popietę pasirodė nauji pranešimai, esą Irano valstybinė televizija liepė gyventojams ieškoti amerikiečių piloto, kuris, kaip teigia Iranas, katapultavosi, rašo „Sky News“. „Jei sugausite priešo pilotą ar pilotus gyvus ir perduosite juos policijai, gausite vertingą prizą“, – eteryje perskaitė Irano Kohkilouyeh ir Boyer-Ahmad provincijos kanalo vedėjas. Kanalas teigia, kad JAV naikintuvo pilotas esą katapultavosi virš pietvakarių Irano.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad jos pareigūnai penktadienį išsilaipino Europos Sąjungos (ES) sankcionuotame laive, kuris po naftos išsiliejimo Baltijos jūroje įtariamas nusikaltimu aplinkai. Tanklaivyje „Flora 1“ buvo išsilaipinta po to, kai ankstų ketvirtadienio rytą į rytus nuo Švedijos Gotlando salos buvo aptikta 12 kilometrų ilgio išsiliejusios naftos dėmė, teigiama Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Venecija nuo šio penktadienio vėl renka mokestį iš vienadienių turistų – 10 eurų už dieną. Atitinkama tvarka galios iš viso 60 dienų iki liepos pabaigos. Kas nuspręs rinkliavą susimokėti likus bent trims dienoms iki apsilankymo, tam viešnagė Venecijoje atsieis penkis eurus. Tai jau trečias sezonas, kai iš vienadienių turistų bus renkamas mokestis, nors ši iniciatyva pradžioje buvo deklaruojama kaip bandomoji.

Remiantis „Marine Traffic“ duomenimis, kuriuos penktadienį išanalizavo naujienų agentūra AFP, ketvirtadienį pro faktiškai užblokuotą Hormuzo sąsiaurį praplaukė konteinerinis laivas, kurio savininkė, kaip nurodyta, yra Prancūzijos bendrovė. Laivų sekimo svetainė skelbia, kad su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Kribi“, priklausantis Prancūzijos jūrų transporto grupei CMA CGM, ketvirtadienio popietę perplaukė sąsiaurį, kurį Iranas yra faktiškai užblokavęs nuo pat Artimųjų Rytų karo pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbtuose komentaruose teigė, kad jo šalis galėtų padėti atblokuoti Hormuzo sąsiaurį. Iranas faktiškai blokuoja šį sąsiaurį, o tai sukrėtė pasaulio ekonomiką ir nulėmė didelį energijos kainų augimą. Keršydamas už JAV ir Izraelio smūgius, sukėlusius karą Artimuosiuose Rytuose, Iranas užblokavo šį svarbų laivybos kelią, taip keldamas grėsmę degalų tiekimui ir trikdydamas pasaulio ekonomiką.

Laikinai okupuotame Kryme sudužo Rusijos naikintuvas Su-30. Incidentas įvyko apie 10.00 val. Kyjivo laikui, vykdant planinį mokomąjį skrydį, rašo UNIAN. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasi Rusijos gynybos ministerija. Teigiama, kad lėktuvas skrido be ginkluotės. Įgula spėjo katapultuotis „Šiandien Kryme, vykdant planinį mokomąjį skrydį, sudužo lėktuvas Su-30. Lėktuvas skrido be ginkluotės“, – sakoma ministerijos pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pašiepė Jungtinės Karalystės (JK) ministrą pirmininką Keirą Starmerį už tai, kad šis pasakė, jog turi pasitarti su savo komanda dėl „dviejų senų susidėvėjusių lėktuvnešių“ pasiuntimo į Iraną. D. Trumpas per privačius Velykų pietus, kurių metu buvo užfiksuotas dabar pasirodęs vaizdo įrašas, pamėgdžiojo K. Starmerį, o publika kikeno. D. Trumpas pareiškė, kad JK „turėtų būti mūsų geriausia“ sąjungininkė, bet tokia nebuvo.

Per retą rytinę ataką Ukrainos oro erdvėje penktadienį užfiksuota daugiau nei 400 Rusijos dronų, ukrainiečių nacionalinei televizijai sakė karinių oro pajėgų ryšių departamento vadovas Jurijus Ihnatas. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“. Pranešta ir apie 2 orlaivius Tu-160 Ukrainos pajėgos dronus pirmą kartą pastebėjo apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Iki 5 val.

Europos Sąjunga ruošiasi ilgalaikiam energijos sukrėtimui dėl karo Artimuosiuose Rytuose, „Financial Times“ sakė bloko energetikos vadovas. „Tai bus ilga krizė. Energijos kainos bus didesnės labai ilgą laiką“, – interviu, paskelbtame penktadienį, teigė Danas Jorgensenas, atsakingas už energetiką ir būstą Europos Komisijoje – ES vykdomojoje institucijoje.

Premjerei Ingai Ruginienei paneigus informaciją, kad Rusija galėtų sąmoningai nukreipinėti dronus į Baltijos šalis, Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas tvirtina, kad jo šalies žvalgybos teiginiai yra pagrįsti. „Ir čia vėlgi visiškai pagrįstas yra pono Sybihos (Ukrainos užsienio reikalų ministras – ELTA) pareiškimas, kad rusai galėjo taikyti sisteminį požiūrį ir nukreipti dalį bepiločių orlaivių į bet kurios kitos šalies teritoriją.

Rengiantis žiemai, visoje šalyje vykdomi darbai 245 energetikos objektuose, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis pranešė „Facebook“ po pasitarimo su vyriausybe ir regionų atstovais dėl situacijos energetikos sektoriuje, rašo „Ukrinform“. „Regionams ir pagrindiniams miestams nustatyti aiškūs uždaviniai dėl alternatyvios generacijos ir objektų atkūrimo.

Po daugiau kaip pusės amžiaus žmogus sugrįžta į Mėnulį. Šiąnakt Lietuvos laiku NASA raketa sėkmingai pakilo į misiją „Artemis II“. Astronautai ketina apskrieti aplink Mėnulį ir išbandyti kapsulę, kuri iki šiol nėra skraidinusi žmogaus.

Iranas pareiškė įvykdęs ataką prieš JAV naikintuvus bazėje Jordanijoje, pranešė naujienų agentūra „Mehr“. Pajėgos smogė oro bazei Al Azrake, kuri laikoma vienu strategiškai svarbiausių JAV pajėgų vadovavimo ir operacijų centrų Vakarų Azijoje. Žalos mastas kol kas nėra aiškus. Sutelkti 7 mln. iraniečių Irano kariuomenė taip pat dar kartą pabrėžė savo įsipareigojimą ginti šalies suverenitetą ir gebėjimą reaguoti į grėsmes.

Naujausi JAV ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimai gali būti naudingi Rusijai, ketvirtadienį įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „NATO iširimo grėsmė, sankcijų Rusijai sušvelninimas, didžiulė energetikos krizė Europoje, pagalbos Ukrainai sustabdymas ir paskolos Kyjivui blokavimas, kurį vykdo [Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras] Orbanas – visa tai atrodo kaip [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino svajonių planas“, – parašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“. Trečiadienį p...

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad rusai ir toliau su amerikiečiais aptaria „Ukrainos problematiką“, nepaisant faktiškai įšaldyto trišalio derybų formato, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN. „Šiuo metu trišalėse derybose yra pauzė. Mes palaikome kontaktus su amerikiečiais, tačiau matome, kad ir ukrainiečiai su jais aktyviai derasi. Dabar amerikiečių derybininkai, mes žinome, apie ką kalbama, šiuo metu labiau užsiėmę kita problema“, – sakė J. Ušakovas.

Praėjus daugiau nei 200 metų po to, kai jį nuskandino britų laivynas, vadovaujamas admirolo Horatio Nelsono (Horeišijo Nelsono), jūrų archeologai Kopenhagos uosto dugne aptiko Danijos karo laivą. Dirbdami storame nuosėdų sluoksnyje ir esant beveik nuliniam matomumui 15 metrų gylyje, narai lenktyniauja su laiku, siekdami atidengti XIX amžiaus laivo „Dannebroge“ liekanas, kol ši vieta netapo naujo gyvenamojo rajono, statomo prie Danijos krantų, statybviete.

Ugandos sostinėje Kampaloje ketvirtadienį vaikų darželyje mačete buvo mirtinai sužaloti keturi vaikai, pranešė policija. Vietos žiniasklaidos teigimu, aukos buvo nuo dvejų iki trejų metų amžiaus. „Patvirtiname tragišką incidentą „Ggaba Early Childhood Development Program“ mokykloje (...) Kampalos mieste. Įtariamasis žiauriai subadė ir nužudė keturis nepilnamečius“, – sakė policijos atstovė Racheal Kawaala.

Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas, siekiant atkurti laivybą bei naftos ir dujų tranzitą Irano blokuojamu Hormuzo sąsiauriu, sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvavęs daugiašaliame susitikime. Pasak jo, laivybos laisvė išlieka vienas esminių tarptautinės teisės principų, todėl būtini vieningi tarptautinės bendruomenės veiksmai šiai situacijai išspręsti.

Austrija atmetė visus JAV prašymus leisti vykdyti karinius skrydžius virš šalies teritorijos nuo pat karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas. „Prašymų iš tikrųjų buvo, tačiau jie nuo pat pradžių buvo atmesti“, – teigė pulkininkas Michaelis Baueris. M. Baueris pridūrė, kad kiekvieną kartą, kai panašus prašymas „yra susijęs su kariaujančia šalimi, jis yra atmetamas“. Austrija yra neutrali valstybė nuo 1955 metų.

Likus vos trims mėnesiams iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, aljansas, panašu, atsidūrė ant žlugimo ribos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda pareiškė, kad sąjungininkai privalo „pradėti mokytis kovoti už save“, o NATO vertė Jungtinėms Valstijoms bus peržiūrėta pasibaigus karui Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Europos priklausomybė nuo JAV veikia abiem kryptimis, o europiečiai turi savo „kozirius kortų kaladėje“, pažymi „The Times“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

„Artemis II“ įgula, glaudžiai bendradarbiaudama su misijos valdymo centru Hiustone, po artimojo skrydžio operacijų demonstravimo sugebėjo atkurti įprastą „Orion“ erdvėlaivio tualeto veikimą, praneša NASA. Prieš balandžio 1 d. numatytą degimo ciklą, skirtą apogėjaus pakėlimui, „Artemis II“ įgula pranešė apie mirksinčią gedimo lemputę; misijos valdymo komandos sėkmingai išanalizavo duomenis ir, bendradarbiaudamos su įgula, nustatė gedimo priežastį bei išsprendė problemą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per privačius pietus pasišaipė iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir jo žmonos, kai žėrė kritiką NATO sąjungininkėms už tai, kad jos neįsitraukė į karą prieš Iraną, kuris krečia Artimuosius Rytus. „Mums jų nereikėjo, bet aš vis tiek paprašiau“, – vaizdo įraše, kuris trumpam buvo paskelbtas Baltųjų rūmų „YouTube“ kanale, tačiau prieiga vėliau buvo užblokuota, privačių pietų metu sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas bandė paaiškinti savo motyvus dėl karo su Iranu, tačiau nieko konkretaus nepasakė, rašo naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), apžvelgianti pagrindinius Donaldo Trumpo trečiadienio kalbos akcentus. Geriausiu eterio laiku transliuotame kreipimesi ypač pasigesta D. Trumpo vis kartojamų teiginių apie vykstančias derybas su Iranu.

Krentant jo reitingams, prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį savo pirmajame nuo karo su Iranu pradžios kreipimesi į tautą pasistengė įtikinti nuo karo pavargusius amerikiečius, kad šis puolimas prieš Teheraną buvo vertas pastangų, ir tvirtino, kad Jungtinės Valstijos yra arti pergalės.

Ukrainos balistinė raketa, galinti pasiekti taikinius iki 850 km atstumu, bus parengta jau 2026 metų viduryje. „Fire Point“ bendrasavininko ir vyriausiasis konstruktoriaus Denisas Štilermanas teigimu, tokio tipo ginkluotė leistų surengti masinį smūgį Rusijos sostinei. „Paleidus 20–30 tokių raketų iškart į Maskvą, jiems būtų labai sunku jas perimti“, – teigė D. Štilermanas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį paskelbtame atvirame laiške amerikiečiams kritikavo JAV karą prieš jo šalį ir pavadino jį absurdiška operacija, kuri brangiai kainuoja jų šaliai. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė paliaubų.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas persvarsto viską, kas susiję su NATO. Tokį pareiškimą padarė nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris televizijos kanalo „Newsmax“ eteryje. Pasak jo, tai apima ir paramą Europos pastangoms Ukrainoje. „Manau, dabar visiškai akivaizdu, kad prezidentas Trumpas vertina ir persvarsto viską. Nesvarbu, ar tai mūsų dalyvavimas NATO, mūsų parama Europos pastangoms Ukrainoje, ar bet kas kita, ką daro Jungtinės Valstijos.

Rusijos valdžia pradėjo slaptą priverstinę gyventojų mobilizaciją dėl milžiniškų nuostolių mūšio lauke ir smarkiai sumažėjusio naujų karių verbavimo tempo, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Pasak ISW, kovo 20 d. Rusijos Riazanės srities gubernatorius pasirašė dekretą, kuriuo vidutinės ir didelės įmonės įpareigojamos savarankiškai atrinkti darbuotojus, kurie pasirašytų sutartis su agresorės valstybės gynybos ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, jei Europos sąjungininkai neprisijungs prie koalicijos, siekiančios atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje, praneša „Financial Times“. Po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario pabaigoje surengė smūgius Iranui, Teheranas faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, strategiškai svarbų kelią, kuriuo paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos.

Nuo tada, kai prasidėjo pradėjo plataus rusų invazija, Ukraina iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių gavo pagalbos už daugiau nei 193 mlrd. eurų, Kyjive vykusiame neoficialiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje pasakė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. J. Svyrydenko padėkojo partneriams už paramą. „Nuo 2022 m. vasario Ukraina iš ES ir valstybių narių gavo daugiau nei 193 mlrd. eurų pagalbos.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pareiškė, kad strateginis Hormuzo sąsiauris liks uždarytas šalies priešams. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, jog paliaubas svarstytų tik tuo atveju, jei sąsiauris būtų vėl atvertas. „Padėtį Hormuzo sąsiauryje tvirtai ir dominuojančiai kontroliuoja Islamo revoliucijos gvardijos korpuso jūrų pajėgos“, – sakoma valstybinės televizijos transliuotame Gvardijos pranešime.

Trečiadienį Italijos pakrančių apsauga laive prie Lampedūzos salos krantų rado 19 migrantų kūnus, naujienų agentūrai AFP pranešė salos meras. Pasak meras Filippo Mannino, dar septyniems migrantams, tarp jų – dviem vaikams yra teikiama medicininė pagalba dėl „hipotermijos ir apsinuodijimo angliavandenilių garais“. Kaip praneša naujienų agentūra ANSA, pakrančių apsaugos tarnybos gelbėjimo operacija vyko už maždaug 135 kilometrų nuo Italijai priklausančios salos.

Kuveito civilinės aviacijos administracija trečiadienį pranešė, kad šios Persijos įlankos valstybės tarptautinis oro uostas patyrė Irano dronų ataką. Dėl šio išpuolio kuro talpyklose kilo didelis gaisras. „Kuveito tarptautinis oro uostas patyrė akivaizdžius dronų, kuriuos paleido Iranas ir jo remiamos ginkluotos grupuotės, išpuolius“, – oficialioji Kuveito naujienų agentūra KUNA citavo Civilinės aviacijos generalinio direktorato atstovą spaudai.