Europos Sąjungos koridoriuose šiandien įvyko tai, ką daugelis automobilių gamintojų vadina sveiko proto pergale, o aplinkosaugininkai – žingsniu atgal. Europos Komisija oficialiai sušvelnino griežtą 2035-ųjų metų tikslą, kuris būtų visiškai uždraudęs naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą. Vietoje visiško nulinės taršos reikalavimo, naujajame pasiūlyme numatytas 90 procentų CO2 emisijų sumažinimas, lyginant su 2021 metų lygiu.

Daugiabučių namų kiemai, ypač didžiuosiuose miestuose, kasdien tampa tikru išbandymu vairuotojams. Ribotas stovėjimo vietų skaičius, skubėjimas ir vairuotojų neatidumas neretai baigiasi situacijomis, kai vienas neatsakingai paliktas automobilis užblokuoja visą pravažiavimą ar kai kurių gyventojų automobilius. Tokiais atvejais gyventojai neretai negali išvažiuoti į darbą, nuvežti vaikus ar net praleisti greitosios pagalbos ar ugniagesių automobilius.

Europos Sąjungos koridoriuose šiandien įvyko tai, ką daugelis automobilių gamintojų vadina sveiko proto pergale, o aplinkosaugininkai – žingsniu atgal. Europos Komisija oficialiai sušvelnino griežtą 2035-ųjų metų tikslą, kuris būtų visiškai uždraudęs naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą. Vietoje visiško nulinės taršos reikalavimo, naujajame pasiūlyme numatytas 90 procentų CO2 emisijų sumažinimas, lyginant su 2021 metų lygiu.

Nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto daliai Kauno gyventojų bus laikinai nutrauktas vandens tiekimas, pranešė bendrovė „Kauno vandenys“. „Nuo gruodžio 16 d. 23.00 val. iki gruodžio 17 d. 6.00 val. bus vykdomi Vičiūnų vandentiekio magistralinių linijų D400 ir D600 sklendžių permontavimo darbai vandentiekio linijų kamerose Pamiškės gatvėje, Panemunėje. Nurodytu laikotarpiu Vičiūnų gyvenvietėje vandens tiekimas bus visiškai nutrauktas“, – pranešime nurodė įmonė.

Statybinių medžiagų prekybos, betono bei gelžbetonio gaminių ir statybos bendrovė „Concretus group“ galės įsigyti įmonę „Vilniaus karjerai“ ir ją kontroliuoti. Konkurencijos taryba pranešė davusi leidimą sandoriui. „Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – pranešė taryba. „Concretus group“ siekia įsigyti 100 proc. įmonės akcijų.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose lapkritį siekė 4,6 proc., antradienį skelbia Darbo departamentas. Rodiklis – didžiausias nuo 2021 metų rugsėjo. Rugsėjį nedarbas siekė 4,4 proc., o spalio mėnesio duomenys nebus skelbiami, nes jų rinkimas buvo ilgesniam laikui nutrauktas dėl vyriausybės uždarymo. Praėjusį mėnesį didžiausia pasaulio ekonomika sukūrė 64 tūkst. naujų darbo vietų. Atlyginimai privataus kapitalo ne žemės ūkio įmonėse lapkritį augo vidutiniškai 0,1 proc. per mėnesį ir 3,5 proc.

Seimui antradienį padidinus koeficientus, nuo kitų metų apie 17,6 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų gaus vidutiniškai 125 eurais didesnius atlyginimus. Kaip pranešė parlamento kanceliarija, Seimas priėmė tai numatančias Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas. Už pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Lietuvos degalinių tinklas „Jozita“ ir rusiško kapitalo bendrovė „Gazimpeksas“, pateikdamos netikslius ar suklastotus naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ sertifikatus, į Ukrainą eksportavo tūkstančius tonų suskystintų naftos dujų (SND), pagamintų Rusijoje, rodo žurnalistinių tyrimų centro „Siena“ tyrimas.

Du trečdaliai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) darbuotojų pareiškė nepasitikėjimą LRT taryba ir ragina ją trauktis. Iniciatyvinė grupė iki antradienio vidurdienio surinko 413 darbuotojų parašų, prieš tarybos posėdį jie įteikti jos pirmininkui Mindaugui Jurkynui. „Labai kviečiame apsvarstyti šitą pasiūlymą ir prašome su juo susipažinti“, – įteikiant parašus M. Jurkynui sakė LRT laidų vedėjas Deividas Jursevičius.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) po derybų Minske nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad galimybės keisti Lietuvos teismų sprendimus dėl ribojimų Minsko režimui yra labai minimalios. „Jeigu jos (sankcijos – ELTA) bus pratęstos Europos Sąjungoje, jos bus pratęstos ir niekas nesikeičia.

Seimas įteisino palankesnes prijungimo sąlygas prie elektros perdavimo tinklų įmonėms, kurios įgyvendina didelius projektus, bei leido lanksčiau pirkti kurą šilumos gamintojams. Parlamentas antradienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio, Energijos išteklių rinkos, Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teikdamas pataisas lapkritį sakė, kad pakeitimai mažins administracinę naštą energetikos įmonėms, skatins jų konkurenciją.

Praėjus trejiems metams po to, kai pokalbių roboto programa „ChatGPT“ išgarsino bendrovę „OpenAI“ visame pasaulyje ir pavertė ją dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus lydere, jos konkurentams pavyko sumažinti atotrūkį, o kai kuriems investuotojams kyla abejonių, ar bendrovė turi pakankamai išteklių išlaikyti įgytą pranašumą.

Seimas antradienį ketina spręsti, ar priimti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiau reglamentuojama birželį priimta mokestinė lengvata ūkininkams. Siūlomais pakeitimais siekiama, kad lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą.

Liekant vis mažiau laiko iki kitų metų pradžios, kai bus galima atsiimti nuosavus pinigus iš pensijų fondų, gyventojams kyla vis daugiau klausimų, ką daryti. T.y., kaupimą nutraukti ar vis dėlto tęsti. Vieni specialistai tikina, kad labiau apsimoka kaupimą tęsti. Kadangi jo metu pensininkų pinigai investuojami, investicijų grąža užtikrina, kad pinigai nenuvertės dėl infliacijos. O mitai, kad pinigai pensijų fonduose neva dingsta, visiškai nepagrįsti.

TV3 laidoje „Rykliai. Lietuva“ Aistė Burnytė pasirinko neįprastą kelią – prieš verslo derybas pakvietė investuotojus užsimerkti ir medituoti. Tačiau ar vidinė ramybė gali tapti tvirtu verslo pagrindu? Susidūrimas su realia situacija buvo skaudesnis nei ji tikėjosi.

Šventiniam laikotarpiui įsibėgėjant, Lietuvos gyventojai masiškai puola pirkti dovanas internetu – o kartu su išaugusiu užsakymų skaičiumi auga ir jas pristatančių bendrovių užimtumas. Paštomatai pildosi greičiau, nei kurjeriai spėja juos aptarnauti, o žmonėms neretai tenka susidurti su įvairiais nesklandumais. Naujienų portalo tv3.lt redakciją neretai pasiekia gyventojų laiškai, kuriuose jie skundžiasi tokių bendrovių darbu arba papasakoja apie įvairius nesklandumus.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino „Vilniaus prekybos“ grupei priklausančios nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Akropolis Group“ turimą BB+ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva, pranešė bendrovė. Reitingo agentūra bendrovę „Akropolis Group“ priskyrė prie strateginių kontroliuojančios grupės įmonės „Metodika B.V.“ bendrovių, stabilios perspektyvos atspindi strateginę bendrovės padėtį „Metodika“ grupėje.

Vaikams dovanos turėtų teikti vien laimę ir džiaugsmą, bet dalis iš plastiko pagamintų daiktų gali ir pakenkti jų sveikatai. Kodėl – paaiškina Vokietijos visuomeninis transliuotojas užsieniui „Deutsche Welle“ (DW). Poveikį hormonams tyrinėjanti Vokietijos endokrinologų draugija įspėja, kad daugybės vaikų žaislų sudėtyje yra endokrininės sistemos veiklą trikdančių medžiagų, kurios gali turėti neigiamą poveikį medžiagų apykaitos procesams, augimui, smegenų vystymuisi ir vaisingumui.

Lenkijos eksportui spalį augus sparčiau negu importui, šalies užsienio prekybos perteklius pasiekė 553 mln. eurų ir buvo didžiausias nuo 2024 metų balandžio, parodė šalies centrinio banko pirmadienį paskelbti duomenys. Pernai spalį šalies užsienio prekybos deficitas siekė 333 mln. eurų. Eksportas spalį padidėjo 4,2 proc. iki rekordinių 32,4 mlrd. eurų ir jo augimą labiausiai paskatino kitų vartojimo prekių, visų pirma drabužių, avalynės ir vaizdo žaidimų konsolių, eksportas.

Šiais metais lankomiausia Lietuvos elektroninės prekybos svetainė yra „Senukai.lt“, kurioje per pirmuosius vienuolika metų mėnesių užfiksuota 56,67 mln. apsilankymų. Tuo metu antroje vietoje pagal lankomumą rikiuojasi „Pigu.lt“ su 54,75 mln. apsilankymų, rodo TOP100 lankomiausių e. komercijos projektų reitingas.

Žiniasklaidai skelbiant, jog maždaug 1,8 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo rangovo konkursą laimėjo bendrovė „Fegda“, anksčiau su broku nutiesusi kelią į šį poligoną, aiškėja, kad laimėtoją Krašto apsaugos ministerija (KAM) atrinko neatsižvelgusi į Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą dėl įmonės patikimumo, skelbia portalas „Delfi“. Kai portalui nurodė šaltiniai, „Fegda“ atsidūrė VSD akiratyje, apie tai buvo informuoti ir sprendimų priėmėjai, tačiau į VSD pažymą ...

Šeštadienio rytais TV6 eteryje rodoma laida „Gazas-Dugnas“ ir toliau stebina žiūrovus netikėtais atradimais, mat kūrybinė grupė nuolat ieško nestandartinių, retų ar tiesiog žadą atimančių transporto priemonių. Šis kartas nebus išimtis, nes laidos komanda leidosi į kelionę link Lentvario, kur jų laukė ypatingas susitikimas su automobilių entuziastu Adomu. Vaikinas savo garaže slepia tikrą perliuką – išskirtinį „Volkswagen Golf“ automobilį.

Sukčiai iš keturių didžiausių Latvijos bankų klientų per šių metų vienuolika mėnesių išviliojo 10,954 mln. eurų, parodė Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. Sausio–lapkričio mėnesiais buvo užregistruoti iš viso 6 143 sukčiavimo atvejai. Per vienuolika mėnesių keturiuose didžiausiuose Latvijos bankuose buvo išaiškinti 3 238 telefoninio sukčiavimo atvejai, o bendra sukčių išviliota suma viršijo 5,9 mln. eurų.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.

Karas Ukrainoje ir neslūgstanti geopolitinė įtampa verčia mus nuolat gręžiotis į Rytus ir skaičiuoti savuosius karinius pajėgumus, tačiau tikrasis valstybės saugumas susideda iš kur kas daugiau elementų nei vien šarvuočiai ar priešlėktuvinė gynyba. Naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų dr. Vytauto Valentinavičiaus, prof. dr. Eglės Butkevičienės ir prof. dr.

Seimo Kultūros komitetas pirmadienį atsisakė daryti pertrauką svarstant valdančiųjų siūlomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, kurios viešojoje erdvėje sulaukė daug kritikos. Pastarąjį siūlymą pateikė opozicijoje dirbantys komiteto nariai. Komiteto narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis siūlė atskirti įstatymo pataisų pasirengimą svarstymui ir svarstymo stadiją, užsakyti ekspertinį vertinimą bei sulaukti etikos sargų išvadų.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsirasianti galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir sukauptų lėšų atneš daugiau finansinio lankstumo gyventojams, tačiau kartu sudarys palankias sąlygas kibernetiniams nusikaltėliams, rašoma pranešime spaudai. Pasak ekspertų, tokių reformų laikotarpiais sukčiai tampa ypač aktyvūs, todėl gyventojai turi išlikti budrūs.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms įveikus pirmąjį balsavimą Seime, parlamento etikos sargai pradėjo tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų šį klausimą pristatant plenarinių posėdžių salėje. Tyrimo pradėjimui prieštaravo tik „aušrietė“ Daiva Žebelienė, socialdemokratai Lilija Vaitiekūnienė ir Audrius Radvilavičius susilaikė.

Gynybos pramonės bendrovė „Brolis Defence Group“ pasirašė savo didžiausią eksporto sutartį – Danijos kariuomenė iš įmonės nupirks 30 tūkst. naktinio matymo sistemų, skelbia „Verslo žinios“. Teigiama, kad sutartis su Danijos kariuomene pasirašyta dėl LP5X lazerinių taikiklių ir WL5X prožektorių modulių tiekimo. Pristatymų užbaigimas numatytas iki 2026-ųjų pabaigos.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja II-osios pensijų pakopos reforma, kuri atneš reikšmingų pokyčių pensijų kaupimo sistemoje. Įgyvendindamos Pensijų kaupimo įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrės pirmadienį tvirtina sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų fondų dalyvių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis.

2026 m. padidės ne tik minimalioji mėnesinė alga (MMA), bet ir įvairios socialinės išmokos bei pensijos. Taip pat keisis ir II pensijų pakopos sistema – kaupiantieji galės atsiimti dalį sukaupto turto. Tiesa, šie pokyčiai gali tiesiogiai paveikti prekių ir paslaugų kainas, o tai reiškia, kad už kai kuriuos produktus kitąmet gali tekti mokėti daugiau. MMA po mokesčių 2026 m. vidutiniškai padidės 69,58 euro. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai šiemet per šventes bus ypač dosnūs. Pinigines atverti planuoja kur kas plačiau nei pernai – didžioji dalis dovanoms skirs daugiau nei 200 eurų. Gyventojai sako, kad šiemet jaučiasi finansiškai stabiliau, todėl nori pradžiuginti artimuosius. Švenčių stalas taip pat stebins gausa – kai kurie vaišėms žada skirti net iki 400 eurų.

Kaip jaustumės, jeigu negavę jokios paslaugos, vis tiek sulauktumėte sąskaitos už ją? O jeigu tarpininkai paprašytų sumokėti už klientą, kurio nebuvo? Su tokia situacija pastaruoju metu susidūrė kelios dešimtys Lietuvos grožio meistrių. Jos piktinasi viena didžiausių grožio paslaugų rezervacijų platformų „Treatwell“ ir tikina, kad šios pradėti taikyti komisiniai mokesčiai už nesuteiktas paslaugas.

Valstybės valdomam Lietuvos paštui ketinant plėsti paštomatų tinklą, įmonė sako, kad vis mažiau žmonių aptarnaujantys jo skyriai gali būti uždaromi, tačiau paslaugų apimtys nemažės. Dalis iš 166 šiuo metu veikiančių pašto skyrių galės būti uždaryti tik užtikrinus, jog bus pašto paslaugos bus teikiamos paštomatuose, per mobiliuosius laiškininkus ar kurjerius. BNS sako Lietuvos pašto atstovė.

Drąsūs automobiliai, greitis ir ryškūs pasirinkimai dažnai traukia ne tik aplinkinių, bet ir policijos dėmesį. Tačiau TV3 laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ apsilankęs Arvydas Martinėnas-Vudis prisipažino pasirinkęs visiškai priešingą taktiką – tokią, kuri, pasirodo, veikia nepriekaištingai. Pokalbio metu laidos vedėjas Paulius Garkauskas pasiteiravo, kokį automobilį šiandien vairuoja Vudis. Atsakymas – toli gražu ne sportinis ar prabangus.