Terminuotos mobiliojo ryšio sutartys dažnai vilioja mažesne mėnesio kaina ar kitomis nuolaidomis, tačiau nusprendus jas nutraukti anksčiau laiko gyventojams neretai tenka patirti papildomų išlaidų.

Didėjant vėjo ir saulės elektrinių pajėgumams bei augant elektros suvartojimui Lietuvoje, bendras lanksčių priemonių poreikis šalyje iki 2035 metų išaugs beveik 3 gigavatais (GW), rodo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ataskaita. Lankstumo poreikių ataskaitos 2028–2035 m. duomenimis, bendras lanksčių priemonių poreikis Lietuvoje iki 2035 m. padidės nuo 4,36 iki 7,13 GW.

Nepaisant pasaulyje vyraujančių geopolitinių iššūkių ir neapibrėžtumo, per artimiausius metus dauguma šalies verslų planuoja nuosaikų augimą arba stabilumo išlaikymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 31 proc. įmonių per artimiausius 12 mėnesių tikisi nuosaikios plėtros, dar 14 proc. planuoja aktyviai didinti veiklos apimtis ir investicijas, o 30 proc. – sieks išlaikyti veiklos bei pajamų stabilumą.

Nutekėję gyventojų duomenys gali tapti dar vienu įrankiu sukčių rankose. Specialistai ragina atkreipti dėmesį ne tik į įtartinus skambučius ar žinutes, bet ir į netikėtus darbo pasiūlymus – pastaruoju metu nusikaltėliai vis dažniau bando įtraukti lietuviškai kalbančius gyventojus į savo schemas. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis ispėjo, ko saugotis internete.

Naujos statybos būstas daugeliui asocijuojasi su ramybe – tikimasi, kad bent artimiausius metus nereikės rūpintis remontu ar taisyti ankstesnių savininkų paliktų problemų. Tačiau net ir naujame būste netrukus po įsikėlimo gali išryškėti statybos ar apdailos defektai. Vieni jų gali būti tik estetiniai, o kiti – pareikalauti rimtesnių remonto darbų ir papildomų išlaidų.

Politikai kaip susitarę kalba apie prastėjančią demografiją Lietuvoje ir žeria siūlymus, ką daryti. Ar minimos didesnės išmokos, geresnis būsto prieinamumas ir idėja atgaivinti šokius privers jaunas poras gimdyti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.

Teismui įpareigojus įmonę „Energesman“ netrukdyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) tvarkyti atliekų Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje, centras penktadienį perėmė šios gamyklos operavimą. „Vakar perėmėme (gamyklą – BNS) pagal ESOC (Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro – BNS) įsakymą tvarkytis, priimti (atliekas – BNS) ir operuoti. Priiminėjame bioskaidžias (atliekas – BNS) šiandien.

Automobilį pardavusio žmogaus rūpesčiai gali nesibaigti gavus pinigus ir atidavus raktelius. Jeigu pirkėjas transporto priemonės neįregistruoja savo vardu, buvusiam savininkui gali kilti klausimų dėl baudų, draudimo ir vėliau paaiškėjusių defektų. „Regitra“ ir advokatas paaiškino, kas tokiais atvejais laikomas atsakingu ir kokius dokumentus būtina išsaugoti. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, prieš kelias dienas pardavusi automobilį.

Pasikeitus Vyriausybei, Lietuva atnaujino derybas su Taivaniečių atstovybe dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano. Šios derybos birželį laikinai buvo sustabdytos socialdemokratams keičiant Ministrų kabineto sudėtį. „Ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimas atitinka ilgalaikius Lietuvos užsienio politikos tikslus, todėl Lietuvos pusė ir toliau siekia pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu veiksmų planą.

Įsiplieskęs karas Artimuosiuose Rytuose tarp Irano bei JAV ir vėl verčia sunerimti verslus bei gyventojus dėl galimų pasekmių pasaulio ekonomika ir kaip ši situacija pakoreguos galutines parduodamų prekių kainas prekybos vietose. Mat geopolitinių įtampų akivaizdoje viena iš jautriausių sričių išlieka naftos rinka – ji pastebimai brangsta. O tai reiškia, kad skirtingų produktų gamybos kaštai gamintojams vėliau taip pat didėja.

Noras turėti išskirtinį vonios kambarį – dažnas, bet nelengvai įgyvendinamas tikslas. „Statybų gido“ tinklalaidėje apsilankiusi „Artile“ plytelių salono vadovė Jolanta Navarackienė ir visiems puikiai pažįstama Erika Vitulskienė pasidalijo patirtimi, kaip kuria stebuklingą „Erikos kampelį“ ir kodėl įsirengiant namus svarbu rasti savo srities profesionalus. Erika šiuo metu įsirenginėja asmeninę erdvę, kurioje karaliauja Provanso stilius.

Šeštadienį nuo „Maximos“ tinklo parduotuvių atidarymo dėl techninio sutrikimo dalyje parduotuvių apie 600 akcinių prekių galėjo būti taikoma reguliari, o ne akcinė kaina. Kaip pranešė prekybos tinklas, planuojama, kad sutrikimas bus pašalintas iki 12 val. „Atsiprašome už susidariusius nepatogumus. Visiems pirkėjams, kurie dėl šio sutrikimo už prekes sumokėjo daugiau, nei turėjo, kainos skirtumas bus automatiškai grąžintas į AČIŪ kortelę“, – teigiama pranešime.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kelių centimetrų sklypo ribos neatitikimas gali tapti rimto kaimynų ginčo priežastimi. Dėl to svarbu laiku ir tinkamai nustatyti kiekvieno savininko teritoriją. Specialistai paaiškino, kas atsako už neatitikimus, kada gali tekti griauti statinį ir kaip problemą išspręsti be teismo. Sklypo ribos ne visada sutampa su dešimtmečius stovinčios tvoros pabaiga ar savininkų naudojama teritorija.

Ieškant būdų spręsti krizę dėl sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos veiklos, o Vilniaus apylinkės teismui penktadienį apsisprendus dėl įpareigojimų operatorei „Energesman“, bendrovė pabrėžia sprendimą vykdysianti, bet pažymi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) klaidingai interpretuoja šio sprendimo esmę.

Parduotuvėse pirkėjai neretai susiduria su įvairiais netikėtumais – nuo klaidingų kainų iki neatitikimų prekių etiketėse. Šįkart dėmesio sulaukė situacija vienoje „Maximos“ parduotuvėje, kuri netrukus persikėlė ir į socialinius tinklus. Pirkėjai ėmė dalytis vaizdo įrašais ir kelti klausimus, kas iš tiesų nutiko. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Violeta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo netikėta situacija „Maximos“ parduotuvėje Kaune, Savanorių pr.

Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė bylą, kurioje ginčyta teisė į strateginės šalies bendrovės – koncerno „Achemos grupė“ – kontrolinio akcijų paketo įsigijimą, tiesa, šį sprendimą dar galima skųsti. Apie norą įsigyti beveik 303 mln.

Gyvenimas užsienyje ir pensijos gavimas iš Lietuvos nemažai daliai tautiečių yra kasdienybė, tačiau tarptautinių bankų sistemos kartais pateikia nemalonių staigmenų. Pradingę pervedimai, pasikeitusios tarpinių bankų taisyklės bei griežti tapatybės nustatymo reikalavimai gyventojus gali ilgam palikti be pinigų. Sodra pripažįsta, kad tokių atvejų pasitaiko. Tačiau tikina, kad ji nėra kalta, kad žmonės negauna jiems priklausančių nuosavų pinigų.

Balandį paaiškėjus, kad dėl mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones vengimo per pastaruosius metus valstybė galėjo netekti iki 36 mln. eurų, savanoriškai šį mokestį iki šiol sumokėjo 5 įmonės iš maždaug 800, Eltai nurodė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, bendrovės padengė 9,95 tūkst. eurų sumą.

Pasirodžius žiniai, kad į 21-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą įtrauktas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojas, verslininkas Sergejus Šnaideris, Lietuvoje veikiančios tinklo parduotuvės buvo staiga uždarytos. Portalo teigimu, tai patvirtino ir vaizdas, pamatytas žurnalistams nuvykus prie vienos iš parduotuvių, nors iškabose ant užrakintų durų teigiama, kad jos uždarytos dėl techninių kliūčių, skelbia delfi.lt.

ES įvedus sankcijas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojui, verslininkui Sergejui Šnaideriui, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako – tai svarbus žingsnis mažinant bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę naudą karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai. „Ministerija laikosi pozicijos, kad Lietuvoje negali veikti įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo.

Elektros vartotojai Lietuvoje gali rinktis nepriklausomą tiekėją, tačiau daliai gyventojų dėl jų turimo statuso suteikiama galimybė naudotis ir visuomeniniu elektros tiekimu. Pažeidžiamo vartotojo statusas suteikia tam tikras įstatymuose numatytas garantijas, tačiau jo suteikimas gali turėti įtakos ir tam, iš ko žmogus perka elektrą.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali atrodyti tolimas, ypač geografinės padėties atžvilgiu. Tačiau tokių geopolitinių neramumų pasekmes jaučia ne tik verslo atstovai, bet ir gyventojai. O ūkininkai jau baiminasi, kad per patį darbų įkarštį gali pritrūkti dyzelino. Kitaip tariant, brangstanti nafta reiškia ne tik didesnes degalų kainas, bet ir išaugusius gamybos kaštus.

JAV ketvirtadienį pranešė, kad įveda 10 arba 12,5 proc. dydžio muito tarifus importui iš 60 prekybos partnerių, motyvuodamos tuo, kad šios šalys neįvedė arba veiksmingai neįgyvendino draudimų importuoti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą. JAV prekybos atstovo biuras nurodė, kad tai bus taikytina ir tam tikriems produktams iš Europos Sąjungos. Papildomi muitai bus įvedami didžiajai daliai importuojamų prekių iš atitinkamų prekybos partnerių nuo penktadienio 0.01 val. (4.01 val.

Naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei mėnesį – viršijo 95 dolerius už barelį. Lietuvos Vyriausybė jau kalba apie galimas akcizo lengvatas, tačiau konkrečių sprendimų kol kas nėra. Finansų ministras užsimena, kad lengvatą įvestų, jei naftos kaina kiltų virš 100 dolerių už barelį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė vadinamąjį pieno įstatymą, kuris, tikimasi, užtikrins sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, BNS patvirtino Prezidentūra. Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymu siekiama stiprinti pieno pardavėjų derybines galias, užtikrinti didesnį pieno pirkimo ir pardavimo santykių skaidrumą ir teisinį aiškumą.

Dalis gyventojų Lietuvoje kas mėnesį gauna valstybės mokamą kompensaciją už darbą kenksmingomis ar ypač sunkiomis sąlygomis. Vis dėlto ne visi žino, kad ši išmoka mokama ne visą gyvenimą – sulaukus senatvės pensijos amžiaus jos mokėjimas nutraukiamas. Dėl to dalis žmonių nustemba, kai pradėjus mokėti pensiją įprasta kompensacija nebepervedama. Nepaisant to, ši išmoka priklauso ne visiems – ją gali gauti tik tam tikrus įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys žmonės.

Nuo vasario mėnesio „Maxima“ parduotuvėse vykusi socialinė iniciatyva, įgyvendinta kartu su organizacija SOS vaikų kaimai Lietuva, baigėsi. Riboto leidimo daugkartiniai maišeliai su menininko Algio Kriščiūno kurtu vizualu sulaukė didelio pirkėjų palaikymo ir padėjo surinkti paramą vaikų emocinei gerovei. Per iniciatyvos laikotarpį „Maximos“ pirkėjai įsigijo beveik 8 tūkst. daugkartinių maišelių, o vaikų emocinei ir psichologinei gerovei skirta parama siekia 15 tūkst. eurų.

Artėjant naujam šildymo sezonui, o gyventojams nerimaujant dėl galimo sąskaitų augimo, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė ketina orientuotis ne į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinimą, o į tikslines kompensacijas tiems namų ūkiams, kuriems pagalba reikalingiausia.

„Nemuno aušros“ frakcijos ir keli Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai siūlo mažinti kuro akcizus. Akcizų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte jie rašo, kad taip reaguojama į situaciją, kai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sutriko naftos tiekimas, smarkiai išaugo jos kainos, dėl to brangsta degalai Lietuvoje. Be to, artėja šildymo sezonas ir bus jaučiamas didesnis dyzelino poreikis. Gazolių akcizo pastoviąją dalį siūloma sumažinti nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst.

Per kibernetinę ataką nutekinti elektroninės parduotuvės „Skirgesa“ klientų duomenys. Pranešama, kad apie duomenų saugumo pažeidimą elektroninę parduotuvę valdanti bendrovė „Skirgesa“ sužinojo liepos 17 dieną, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Klientai informuoti Apie šį incidentą įmonė ketvirtadienį informavo savo klientus. Laiškuose teigta, kad į sistemą įsilaužę tretieji asmenys galėjo pasiekti joje saugomus kontaktinius klientų duomenis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako iš naujosios Vyriausybės išgirdęs pažadą stabilizuoti šalies ekonomiką ir didinti valstybės pajamas.

Prekybos tinklas „Iki“ toliau stiprina įtrauktį parduotuvėse ir gerina apsipirkimo sąlygas žmonėms su negalia. Savitarnos kasose jau diegiama padidinamojo stiklo funkcija, kuri leis priartinti ekrane matomą vaizdą, taip pat specialūs ekrano valdikliai, padėsiantys patogiau kasa naudotis žmonėms su judėjimo negalia ar kitais mobilumo ribojimais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Namai ir butai Lietuvoje brangsta žaibiškai, dviženkliais tempais: naujos statybos būsto kainos per metus padidėjo 18 procentų. Butai brangsta ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Kaune vieno kvadrato kaina nuo 2022 metų šoktelėjo 40 procentų. Pasak ekspertų, būsto kainų augimas Lietuvoje turėtų sulėtėti, nes ir patys butai tapo sunkiau įperkami, ir Europos Centrinis Bankas rudenį turėtų didinti bazines palūkanų normas, dėl ko didės gyventojų įmokos už būstą.

Seimo opozicinės konservatorių frakcijos atstovai registravo siūlymus, kaip būtų galima skatinti investicijas į Lietuvos startuolius. Pasak jų, nors šalyje netrūksta inovatyvių idėjų ir talentingų žmonių, jauno verslo augimą stabdo kapitalo trūkumas bei nepakankamai palanki mokestinė aplinka investuotojams.