Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį siekė 3,3 proc. ir buvo viena didesnių ES, skelbia Eurostatas. Sparčiau kainos augo tik Slovakijoje (3,9 proc.), Kroatijoje (4 proc.) ir Rumunijoje (8,3 proc.). Latvijoje kainos per metus išaugo 2,4 proc., Estijoje – 3,2 proc., per mėnesį – Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – 0,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,1 proc., o vien euro zonoje – 1,9 proc., per mėnesį – po 0,6 procento.

Parlamentinis Ekonomikos komitetas siūlo Seimui nesvarstyti socialdemokratų idėjos dar metams, iki 2027 metų gegužės 1-osios atidėti reikalavimą visam verslui įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus. „Pagrindiniam komitetui siūlome projektą atmesti“, – po pataisų svarstymo teigė komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad neturintys šių kasos aparatų baudžiami dar nebus.

Kai kurie Latvijos ūkininkai dėl didelių kuro kainų svarsto, ar verta dirbti šiais metais, televizijai TV3 trečiadienį pareiškė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Zemnieku Saeima“ (Žemdirbių asamblėja) valdybos pirmininkas Jūris Lazdinis. Jis pažymėjo, kad nors šį pavasarį orai yra palankūs ūkininkams, kiti veiksniai kelia sunkumų. Be kita ko, J. Lazdinis paminėjo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai pakilo energijos kainos.

Tai, kas prasidėjo kaip diplomatinė ir karinė JAV, Izraelio bei Irano krizė, sparčiai virsta tikru košmaru pasaulinei automobilių pramonei. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose grasina paralyžiuoti svarbiausius prekybos kelius, o didžiausią smūgį gali patirti Azijos automobilių gamybos gigantai, kuriems šis regionas ilgą laiką buvo vienas pelningiausių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai trečiadienį su premjere Inga Ruginiene susitiks aptarti svarbiausių šalies ekonomikos klausimų ir problemų bei tai, kaip auginti Lietuvos ekonomiką. „Pagrindinis susitikimo akcentas bus pristatyti tai, kuo gyvuoja pramonininkai. Tai mūsų metinis susitikimas, kuriame pristatysime mūsų pavojus ir galimybes“, – susitikimo išvakarėse BNS sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma griežtinti vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiklą. Vartojimo kredito įstatymo nauja redakcija siekiama ne tik pagerinti kredito gavėjų apsaugą, bet ir palengvinti jų prisitaikymą prie skaitmenizuotos vartojimo kredito rinkos. Ji, kaip sakė pataisas Seime pernai gruodį pristatęs finansų viceministras Janušas Kizenevičius, pakeitė vartotojų lūkesčius ir visą vartojimo kreditų rinką.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys degalų kainų augimo pagrįstumą ir kainodaros skaidrumą. Kaip BNS sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, bus keliamas klausimas ne tik dėl kuro brangimo dabar, bet ir bus bandoma aiškintis situaciją, kokia padėtis degalų rinkoje gali būti vėliau, kariniam konfliktui Artyimuosiuose Rytuose aprimus. „Klausimas yra kas buvo, kodėl taip netikėtai kainos kilo ir kas bus, jeigu konfliktas užsitęs.

Žmonės laiko pinigus banke, nes tikisi, kad juos galės bet kada išgryninti ir pasiimti su savimi. Paprastai tai daroma naudojantis bankomatais, kurie dažniausiai daro tai, ką ir turėtų – atiduoda mūsų pinigus. Vis dėlto net ir patikimai veikiančios sistemos kartais susiduria su techniniais sutrikimais, galinčiais sukelti ne tik nepatogumų, bet ir finansinių nuostolių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda giria Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vaidmenį vystant ekonominius bei saugumo santykius tarp Vilniaus ir Berlyno. „Mūsų draugams vokiečiams: jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai.

Ištisus dešimtmečius dyzeliniai automobiliai Lietuvos keliuose karaliavo kaip neginčijamas ekonomijos ir praktiškumo simbolis. Tačiau šiandien, kai degalinių švieslentėse skaičiai nenumaldomai stiebiasi aukštyn, o Europos didmiesčiai vienas po kito uždaro duris taršiems automobiliams, ilgametė lietuvių meilė dyzeliniams automobiliams tampa tikru išbandymu.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties. „Šiaip prognozė buvo apie 40 proc.

Elektroninės tapatybės ir skaitmeninio pasirašymo priemonės „Smart-ID“ kūrėja „SK ID Solutions“ pristato „Smart-ID+“ – sprendimą, skirtą saugesnei asmens identifikacijai naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, pranešė bendrovė. Pasak bendrovės atstovų, „Smart-ID+“ buvo sukurtas reaguojant į didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir vis sudėtingesnius sukčių naudojamus sukčiavimo metodus skaitmeninėje aplinkoje.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervo atvėrė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), rinkoje dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose prasidėjus naftos kainos šuoliams. Šalims iš viso leista į rinką paleisti 400 mln.

Per dviejų – 21-ąją ir 22-ąją – gynybos obligacijų emisijų platinimą gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už 8,8 mln. eurų. Užpernai pradėjus obligacijų platinimą pirkėjai jų jau įsigijo už 316,4 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Kovo 3-16 dienomis platintos metų ir pusės metų trukmės emisijos. Metų trukmės obligacijų išplatinta už 4,4 mln. eurų: „Swedbank“ sudarytos 258 sutartys už 2,7 mln. eurų, SEB – 96 už 1,7 mln. eurų.

Seimas linkęs atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Antradienį parlamentarai po svarstymo pritarė tokioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms. Savininkai patys galės apsispręsti Už šiuos dokumentus balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 6 parlamentarai susilaikė.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ per pirmuosius du šių metų mėnesius skraidino 644 300 keleivių, o tai yra 4,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė bendrovė. „AirBaltic“ pažymėjo, kad tai buvo didžiausias keleivių skaičius, kurį „airBaltic“ kada nors pervežė per pirmuosius du metų mėnesius. 2026 m. sausio-vasario mėnesiais „airBaltic“ vykdytų skrydžių skaičius padidėjo 3,6 proc.

Prezidentūra antrai kadencijai į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko postą Seimui teikia Gediminą Šimkų todėl, nes jis įrodė, jog geba įgalinti centrinį banką imtis aktyvaus vaidmens šalies ekonominėje politikoje, teigia šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jis pasidžiaugė, jog LB pastaraisiais metais ne kartą parodė norą diskutuoti ir ieškoti sprendimų įvairiais klausimais bei palaikė valstybės vadovo siūlomas iniciatyvas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad augančioms degalų kainoms suvaldyti valstybė svarsto visas priemones – kuro rezervo panaudojimą, akcizų peržiūrą, kainų lubų nustatymą. „Energetikos ministras dabar dirba dėl europinio lygio reakcijos, (…) pranešta, kad siūloma panaudoti bent dalį rezervo amortizacijai, lubų kainos, kiti dalykai, akcizo peržiūrėjimas, viskas priklausys nuo kainų kilimo tempo, bet tai nepalikta savieigai“, – Seime žurnalistams antradienį teigė J. Olekas.

Tradiciškai kartu su pavasario pradžia startavo jau dvyliktoji anksčiau laiko gimusius kūdikius globojančio paramos projekto „Ankstukai“ kartu su ilgamečiu partneriu lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ organizuojama palaikymo akcija. Šiemet „Maximos“ pirkėjai kviečiami ne tik įsigyti specialiu ženklu pažymėtas prekes ir taip prisidėti prie ankstukų bei jų šeimos gerovės, bet ir stabtelti įsiklausant pavasario akciją lydinčią lopšinę.

Trišalės tarybos posėdyje antradienį Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatys siūlymus dėl naujos minimalios mėnesinės algos (MMA) skaičiavimo formulės, kurią būtų galima taikyti nustant kitų metų minimalią algą. Anot darbdavių atstovės, siūlymo esmė – neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo. „Aprašyme yra parašyta, kad MMA nustatymo metu yra įvertinamas prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad artimiausiomis dienomis priėmus sprendimus dėl šalies kuro rezervo atlaisvinimo atsargos degalines pasiektų dar šios savaitės pabaigoje arba ateinančios savaitės pradžioje. „Sprendimas bus parengtas, bus pasirašytas ministro įsakymas ir šitie kiekiai jau galėtų šią savaitę pasiekti rinką. (…) Iš principo tai yra kelių dienų klausimas, kada tos atsargos galėtų būti išleidžiamos į rinką“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Lenkija svarsto dar pusmečiui pratęsti laikinus patikrinimus prie Lietuvos ir Vokietijos sienų. Kaip rodo Vyriausybės teisėkūros centro tinklalapyje paskelbtas dokumento projektas, pratęsimas galiotų nuo balandžio 5-osios iki spalio 1-osios. Projektas dabar bus svarstomas ministerijų, o viešosios konsultacijos vyks iki kovo 19 dienos. Patikra Lenkijos pasienyje Patikrinimai prie sienų buvo pradėti pernai liepą.

Siekiant suvaldyti degalų brangimą, kilusį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigia savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina. „Ji (Belgijos formulė – BNS) nėra primityvi, nėra kažkokia užfiksuota nepriklausomai nuo veiksnių.

Pasaulį apskriejusi žinia apie galimą ginkluoto konflikto Artimuosiuose Rytuose pabaigą suteikė vilties, kad degalų kainos pagaliau grįš į buvusį lygį. Nors prognozuojama, kad jau po mėnesio ar pusantro atsinaujins laisva laivyba Ormūzo sąsiauriu ir naftos tiekimas stabilizuosis, ekspertai ragina neskubėti džiaugtis. Pasirodo, naftos pramonė turi savų priežasčių išlaikyti aukštas kainas degalinėse. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su profesinių sąjungų ir verslo atstovais aptars demografijos ir ekonomikos skatinimo iniciatyvas. Prezidento komunikacijos patarėjas Ridas Jasiulionis BNS teigė, kad su darbuotojų ir verslo atstovais bus aptariami įstatymų projektai, kuriuos prezidentas teiks Seimo pavasario sesijoje. Be to, prezidentas išklausys verslo ir profesinių sąjungų pozicijas prieš šią savaitę vyksiantį konkurencingumui skirtą Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Daugiau nei 30 Lietuvos institucijų šiuo metu neturi nuolatinių vadovų, antradienį paskelbė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. Dauguma laikinųjų vadovų vadovauja kelis mėnesius ar vienerius metus, bet yra ir tokių institucijų, kurios nuolatinių vadovų neturi ir nuo 2020-ųjų, teigiama straipsnyje. Daugiau nei 30 Lietuvos institucijų dirba su laikiniais vadovais Daugiausiai įstaigų, neturinčių nuolatinių vadovų, yra pavaldžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – šešios.

Kelionės į užsienį lietuviams vis brangsta – tą pastebi keliaujantys tautiečiai. O dėl karo Vidurio Rytuose ir rekordinių naftos kainų kai kurie kelionių organizatoriai jau įveda vadinamąjį „degalų mokestį“. Mokestis, kaip aiškina kelionių organizatoriai, priklauso nuo skrydžio trukmės ir atstumo – kai kuriais atvejais gali siekti ir 82 eurus asmeniui. O ekonomistai prognozuoja – kol nesibaigs karas, tol pigesnių kelionių tikėtis neverta. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daliai darbuotojų jau įprasta, kad darbo metu jie yra stebimi vaizdo kameromis. Tačiau svarbu žinoti, kada darbdavys jau pažeidžia jūsų privatumą. Pvz., jei jūsų atvaizdus, užfiksuotus kameromis, siuntinėja kitiems kaip juokelius ir šaiposi. Taip nutiko vilniečiui Rolandui (vardas – pakeistas). Skaitytojas papasakojo, kad jo darbo vietoje yra kameros, o darbdavys nufilmuotą medžiagą naudoja ne darbo kokybės užtikrinimui, o tiesiog pasityčiojimui.

Motociklas – ne tik greitis ar adrenalinas. Kai kuriems tai tampa savotiška terapija, pabėgimu nuo minčių ir būdu iš naujo susidėlioti gyvenimą. TV3 laidoje „Gazas dugnas. Šou“ Jeronimas Milius papasakojo apie keliones po Skandinaviją, pavojingą incidentą Vilniaus pakraštyje ir tą jausmą, kai vėjas išpučia visus rūpesčius. Tačiau ar romantika nenublanksta susidūrus su realiais pavojais? TV studijoje pokalbis prasideda nuo, atrodytų, paprasto fakto – Jeronimas turi kelionių motociklą.

Nuo kovo pradžios pakilus degalų kainoms, Konkurencijos taryba teigia nematanti pagrindo įtarti, kad degalinės tarpusavyje derino degalų kainas, pirmadienį pranešė taryba.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako – į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų, įtaka dyzelino kainai gali siekti 10–15 centų už litrą. Lietuva planuoja atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo. „Pirmiausia tai yra kainos stabilizavimo tikslas, antras dalykas – (…) priklausys nuo proporcijos, jeigu į kasdienį tiekimą atlaisvinama po 40–50 proc.

Lietuvoje toliau brangstant degalams, vairuotojai reikalauja įsikišti Vyriausybę. Degalinių savininkai vardija daugybę būdų, kaip Vyriausybė galėtų Lietuvoje dyzeliną atpiginti bent 40 ct už litrą. Tačiau valdantieji į visus prašymus numoja ranka ir siūlo toliau laukti, kol nurims konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nafta su degalais atpigs. Degalai Lietuvos degalinėse toliau brangsta – pasaulinei naftos kainai šiandien pakilus iki 106 dolerių už barelį.

Tęsiantis neramumams Artimuosiuose Rytuose naftos tiekimo sutrikimai verčia pasaulio valstybes imtis skubių priemonių energijos vartojimui mažinti. Kol rinkos laukia politinių sprendimų ir situacijos stabilizavimo, kai kurios šalys jau riboja degalų eksportą, skatina darbą iš namų ar keičia kuro reguliavimą, siekdamos apsaugoti vidaus rinkas nuo galimo trūkumo ir kainų šuolio.