Vidutinė savaitės elektros energijos kaina pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo 35 proc. ir siekė 48,23 euro už megavatvalandę (MWh). Visgi, nepaisant brangimo, Lietuva išliko vienintele Baltijos šalimi, kuri pasigamino daugiau elektros, nei jos suvartojo, skelbia energetikos bendrovė „Elektum Lietuva“. Didmeninė elektra brango ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje kaina taip pat kilo 35 proc. iki 48,26 Eur/MWh, o Estijoje – 30 proc. iki 40,85 Eur/MWh.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. BVP kils lėčiau nei tikėtasi Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį.

Oficialus nedarbas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 7,4 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto didesnis nei 2025 metais tuo pat metu. Per ketvirtį – palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu – nedarbas augo 0,6 punkto, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Oficialus nedarbas pirmąjį ketvirtį augo 0,5 punkto iki 7,4 proc. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį siekė 8,4 proc., moterų – 6,4 proc. Pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 117,1 tūkst.

Antrosios pensijų pakopos pinigai jau pasiekė gyventojų sąskaitas, bet kartu jie tampa lengvesniu taikiniu sukčiams. Įdomu tai, kad pačios sukčiavimo schemos nesikeičia, tačiau didesnės sumos reiškia ir didesnius galimus nuostolius. Tad ta pati klaida, kuri anksčiau kainuodavo keliasdešimt eurų, šiandien gali atsieiti tūkstančius.

Praėjusios savaitės pabaigoje įvykus dviem traukinių avarijoms premjerė Inga Ruginienė trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Jame bus aptarta „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) veikla, geležinkelių infrastruktūros būklė ir grėsmės kritinei infrastruktūrai, BNS informavo ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Milijonai eurų, kuriuos iš pensijų fondų atsiėmė lietuviai, nepadeda nuslėpti nerimo ir galimos krizės ženklų. Pastaruoju metu gyventojai vis rečiau užsisako poilsines keliones ir vietoje jų ieško papildomo darbo. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad augant pragyvenimo kaštams ir ekonominiam neapibrėžtumui, papildomas darbas tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Vilniaus valdžios eksperimentai su dviračių gatvėmis – šimtams miestiečių baigėsi absurdiškai sugadintais gyvenimais. Daugelis net ir saugiai aplenkę dviratininką dviračių gatvėje baudžiami kaip didžiausi nusikaltėliai – pusmečiui praranda teisę vairuoti, o dar ir susimoka nemenkas pinigines baudas, šimtai žmonių mėnesių mėnesiais bylinėjasi teismuose. Dažniausiai teisėjai nusprendžia teisių neatimti, tačiau bylinėjimosi išlaidos negrąžinamos.

Elektromobiliai Lietuvoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu, tačiau daliai gyventojų jie vis dar kelia abejonių. Vieni svarsto, ar verta mokėti daugiau už patį automobilį, kiti – ar pakaks nuvažiuojamo atstumo kasdieniams poreikiams. Tuo metu augančios degalų kainos ir vis dažniau akcentuojamos ilgalaikės išlaidos skatina iš naujo įvertinti šį pasirinkimą. Prie sprendimo prisideda ir valstybės siūloma finansinė parama, leidžianti susigrąžinti dalį investicijų.

Ką laikome didžiausiomis vertybėmis namuose? Artimuosius, santykius, vaikus, dokumentus, papuošalus, skaitmenines laikmenas ar meno kūrinius? Atsakymų gali būti įvairių. Akivaizdu, kad kiekvieno vertingo objekto fiziškai apsaugoti neįmanoma, tačiau tam yra sprendimų. Plačiau apie tai – tinklalaidėje „Statybų gidas“. „Anksčiau žmogus su ginklu saugodavo savo namus, o šiandien patys ginklai laikomi seifuose, – sako bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.

Konkurencijos taryba kviečia gyventojus pranešti apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus ir primena, kad už tai galima gauti piniginę išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad finansinė paskata ne tik padės atskleisti daugiau pažeidimų, bet ir veiks kaip prevencinė priemonė – verslas labiau įvertins riziką įsitraukti į draudžiamus susitarimus. „Karteliniai susitarimai sukelia didelę žalą gyventojams ir valstybei.

Seimas svarstys „aušriečio“ Karolio Neimanto siūlymą automobilio pirkimo kainai priskirti jo naudojimui būtinas remonto bei papildomų dalių išlaidas, patiriamas per pusmetį nuo automobilio įsigijimo. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 6 buvo prieš, susilaikė 27. Projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertins Vyriausybė.

Pirmadienį pasibaigus 2025 metų pajamų ir turto deklaravimui, pajamų dar nėra deklaravę 189 tūkst. gyventojų, BNS informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Turto deklaracijas, kurias turi pateikti valstybės tarnautojai, politikai, viešieji asmenys, pateikė 87 tūkst. gyventojų, o 16 tūkst. to dar nepadarė, BNS teigė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į šiemet veikti pradėjusį Kelių fondą buvo surinkta 39,7 mln. eurų, skelbia Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Kaip skelbia fondą administruojanti ir Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė, visos lėšos skiriamos šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui.

Elektros gamyba Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 10 proc., o vartojimas – 12 proc., skelbia „Litgrid“. Bendrovė praneša, kad sausį–kovą pagaminta 2,784 teravatvalandės (TWh) elektros (prieš metus – 2,542 TWh). „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad šių metų pradžioje mažėjo šiluminių elektrinių gamyba, daugiau gamino atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Europos Sąjungai (ES) patvirtinus 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Bendrija turi toliau griežtinti sankcijas Rusijai bei grįžti prie svarstymų įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti reparacijų paskolai. „Dabar, kai pasirūpinome Ukrainos ekonomika, turime pasirūpinti ir Rusijos ekonomika.

Pastarąjį mėnesį Lietuvos oro uostai (LTOU) fiksavo naują visų laikų rekordą – bendras keleivių skaičius viršijo 652 tūkst. ir buvo 8,2 proc. didesnis nei praėjusių metų balandį. Pasak LTOU, balandis tapo pirmuoju pilnu aviacijos vasario sezono mėnesiu, kurio metu itin didelis keleivių aktyvumas buvo stebimas visuose trijuose šalies oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Praėjusią savaitę per dvi paras Lietuvoje įvykus dviem traukinių avarijoms, „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovas sako, kad įmonei trūksta finansavimo geriau pasirūpinti eismo saugumu. Anot Vyčio Žalimo, Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ – joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos.

Energetikos bendrovė „Elektum Lietuva“ atnaujino prekės ženklą ir vizualinę tapatybę, kuri, pasak įmonės, atspindi per pastaruosius metus pasikeitusią energetikos rinką ir augančias verslo ambicijas Lietuvoje. „Per daugiau nei dešimtmetį stipriai pasikeitė tiek pati energetikos rinka, tiek mūsų verslas.

Valstybės valdoma energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ įsteigė antrinę įmonę duomenų centrų vystymui – „Ignitis Data Center Solutions“ įregistruota Vilniuje, rodo Registrų centro duomenys. Grupės atstovas Valdas Lopeta BNS patvirtino, kad įmonė skirta duomenų centrų vystymui. Naujos įmonės vadove paskirta estė Anu Eslas-Paat, vadovaujanti „Ignitis grupės“ tarptautinei verslo plėtrai.

Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės atstovas teigė, kad tikimybė, jog incidentus sukėlė tretieji asmenys, yra maža, tačiau pabrėžia, kad tiriamos visos versijos.

„2026 m. pirmojo ketvirčio televizijos reklamos duomenys rodo, kad grįžtame į perpildyto eterio fazę, o tai reiškia didėjančią konkurenciją ne tik dėl reklamos eterio, bet ir dėl žiūrovų dėmesio“, – pastebi „Inspired UM“ projektų valdymo ir planavimo skyriaus vadovė Lina Dunauskaitė. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius televizijoje parduota 12 proc. daugiau GRP sekundžių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o eterio užimtumas priartėjo prie maksimalaus lygio.

Pigiausių produktų krepšelis šių metų balandį, palyginti su kovu, pigo 1,4 proc. – 1,02 euro ir buvo 2,7 proc. arba 1,97 euro pigesnis nei prieš metus, rodo Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 balandžio mėnesiu, krepšelis dabar yra 28 proc. arba 15,56 euro brangesnis. Pricer.lt duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje balandį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 0,09 euro.

Susisiekimo ministerijai siūlant nuo kitų metų liepos keisti pašto ženklų leidybos reguliavimą, Konkurencijos taryba įspėja, kad pagal naują tvarką iš jų leidybos būtų išstumtas privatus verslas. Ministerijos parengtas Pašto įstatymo pataisas svarstys Vyriausybė, o vėliau balsuos Seimas. Jomis siūloma atsisakyti modelio, kai teisė išleisti ir išimti iš apyvartos pašto ženklus siejama su universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikėjo statusu, kurį dabar turi bendrovė Lietuvos paštas.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas antradienį ketina pateikti parlamentui įstatymo projektą, siūlantį galingus automobilius apmokestinti nauju prabangos mokesčiu. Dar pernai rudenį parengęs tai numatantį Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą K. Neimantas sako, kad jis palies tik išskirtinę galingų automobilių savininkų grupę. Pasak jo, galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, tai yra prabangos prekė.

85 tūkstančiai gyventojų Lietuvoje gauna senatvės pensiją nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Tačiau yra ir tokių senjorų, kurie per mėnesį gauna ir pusketvirto tūkstančio eurų pensiją. Tiesa, pagal pensijų dydį Lietuva atsilieka nuo daugumos išsivysčiusių Europos valstybių, o prognozės nieko gero nežada – šalies visuomenė sparčiai sensta. Virginija per mėnesį gauna 450 eurų senatvės pensiją.

Augant diskusijoms dėl pensijų sistemos ateities, vis daugiau dėmesio krypsta į vieną svarbiausių II pakopos elementų – anuitetus. Šiuo metu jie laikomi esminiu dalyku, užtikrinančiu stabilias išmokas senatvėje, tačiau vis dažniau kyla abejonių, ar privalomas jų įsigijimas iš tiesų yra geriausias sprendimas gyventojams. Vieni politikai ir ekonomistai siūlo suteikti daugiau laisvės patiems spręsti, kaip naudoti sukauptas lėšas, kiti įspėja – atsisakius anuitetų sistema gali netekti savo esmės.

Parlamentarams bus pristatomas siūlymas 4 kartus – iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos antradienį – jas parengė frakcijos „Nemuno aušra“ parlamentarai, o savo parašais parėmė ir grupė kitų frakcijų narių. Pakeitimo iniciatoriai nurodo, kad padidinus daugiau nei prieš dešimtmetį įtvirtintą 500 eurų ribą, būtų atkurta reali mokesčio lengvata, atitinkanti dabartines ekonomines sąlygas.

Pirmosios kartos „BMW X4“ nebėra technologijų lyderis ir nepasižymi išskirtiniu komfortu, tačiau tradicinę vokišką kokybę bei sportišką charakterį išlaikęs krosoveris vis dar randa savo pirkėją. Nuo 2014 iki 2018 metų gamintas modelis puikiai atspindi tuometinę gamintojo kryptį – pasiūlyti vairuotojams stilingą kupė kėbulą, derinamą su padidinta prošvaisa, o štai kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Autopilotas“ komanda išbandė šį BMW ir įvertino, kaip jis atlaikė laiko išbandymus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo lengvinti pašalpų gavėjų dalią – „atidirbti“ už pašalpą nebekviesti tų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai. Taip pat gyvenančių toliau nei trys kilometrai nuo vietos, kurioje reikėtų atlikti darbus, jei savivaldybės neužtikrina susisiekimo ar nemokamo pavėžėjimo. Visuomenei naudingos veiklos išvengtų ir žmonės, sutikę dalyvauti socialinių įgūdžių ugdymo ar priklausomybių prevencijos programose.

Dabar vieną senatvės pensininką savo mokesčiais išlaiko du šalies dirbantieji, tačiau ateityje situacija keisis į blogą – pensijoms pinigų gali pritrūkti, nes dirbančiųjų mažės. Tautiečiai kaltina jaunimą, kad šis nebenori gimdyti vaikų, o specialistai aiškina, kad situaciją gali išgelbėti tik į Lietuvą atvykstantys dirbti užsieniečiai. O kai kurie sako, kad lietuviai tiesiog zombių tauta, todėl jų išrinkti politikai dar ilgai ignoruos didėjančią problemą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kvietimas teikti paraiškas ir gauti paramą galioja iki šių metų gruodžio 16 d. Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse pasirodė nauja „Well Done“ prekių ženklo produktų kategorija – duona. Lentynas papildė net 12 skirtingų duonos gaminių, kurie „Maximos“ pirkėjams suteiks dar platesnę galimybę rinktis aukštą kokybę už visada gerą kainą. Tai svarbi vieno geriausiai Lietuvoje atpažįstamų privačių prekių ženklų „Well Done“ asortimento plėtra.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, gavę vartotojo pranešimą, patikrino Šauliuose veikiančią kavinę „Havakand“ ir nustatė, kad maitinimo veikla joje vykdoma neteisėtai, taip pat aptikta rimtų maisto saugos pažeidimų. Kaip pirmadienį informavo VMVT, patikrinimas įvykdytas kartu su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovais, kurie pradėjo atskirą tyrimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad pirmadienis – paskutinė diena pateikti pajamų deklaracijas šiemet. Tuo metu investicinių sąskaitų deklaravimui terminas pratęstas iki birželio 1 d. VMI išskiria pagrindinius atvejus, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją: dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD); kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio su...

Kauno alaus darykla „Genys Brewing“, pernai sausį įsigijusi kitą lietuviško kapitalo daryklą „Kauno alus“, ketina pastarąją iškelti iš Kauno centro, Savanorių prospekto, atleisti dalį darbuotojų. Po kelerių metų teritorija turėtų tapti laisvalaikio ir poilsio zona su restoranais, barais, viešosiomis ir administracinėmis erdvėmis.