Vokietijoje pirmadienį sustojo viešasis transportas, vienai didžiausių šalies profesinių sąjungų paskelbus streiką dėl ginčo darbo užmokesčio ir sąlygų klausimais. Dėl atšiaurių žiemos orų ir apledėjusių paviršių didelėje šalies dalyje tokios alternatyvos į darbą keliaujantiems žmonėms kaip ėjimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu yra pavojingesnės nei įprastai.

Baltarusija tapo pagrindine žuvies tiekėja į Rusiją 2025 m., aplenkdama Kiniją ir Turkiją, pranešė Rusijos žuvininkystės sąjungos spaudos tarnyba. Jos importas sudarė 112 tūkst. tonų produkcijos už 286 mln. eurų (beveik 26 trilijonus rublių). Didžiausia tiekėja pagal metų rezultatus tapo Baltarusijos Respublika, kurios dalis sudarė apie 16 proc. natūralioje išraiškoje ir 11 proc. vertės išraiškoje, teigiama pranešime.

Jau apie 300 mokyklų visoje Lenkijoje, įskaitant net 175 Mazovijoje, atšaukė pamokas dėl žemų oro temperatūrų. Švietimo ministerijos vadovė Barbara Nowacka kreipiasi į mokyklų direktorius, prašydama apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti pamokas arba pereiti prie nuotolinio mokymosi, jei temperatūra nukrito žemiau minus 15 laipsnių Celsijaus. Pirmadienį žemiausia temperatūra šalyje buvo užregistruota ryte Suvalkuose, kur buvo minus 27,7 laipsniai Celsijaus.

Vokietija sulaikė penkis asmenis už tai, kad jie į Rusiją eksportavo mažiausiai 30 mln. eurų vertės prekių, kurios, be kita ko, buvo skirtos daugiau kaip 20-čiai ginklų bendrovių, taip pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, pirmadienį paskelbė prokurorai. Federalinė prokuratūra pareiškime teigė, kad įtariamieji tariamai naudojosi Baltijos jūros uostamiestyje Liubeke įsikūrusia įmone, jog pastaraisiais metais suorganizuotų maždaug 16 tūkst. siuntų į Rusiją.

JAV Teisingumo departamentas paviešino milijonus Jeffrey Epsteino bylos dokumentų, sukėlusių tarptautinį rezonansą. Juose minimi ne tik nepatvirtinti kaltinimai ir perspėjimai dėl melagingos informacijos, bet ir ryšiai su įtakingais politikos, verslo bei kultūros pasaulio asmenimis. Dokumentų paviešinimas atnaujino diskusijas apie atsakomybę, galios piktnaudžiavimą ir aukų teisingumo paieškas.

Ukraina negali būti priimta į ES, kol neprisijungs Balkanų šalys, praneša „Corriere Della Sera“, remiantis Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani pasisakymu. Anksčiau skeptiškai greitą Ukrainos priėmimą į ES vertino ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Masinių protestų prieš imigracijos politiką ir griežtus federalinių valdžios institucijų veiksmus fone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirodė smokingu uždarame vakarienėje elitiniame Vašingtono klube ir bandė pralinksminti salę juokais apie JAV teritorinę ekspansiją, rašo „The Washington Post“. Kalbėdamas uždaroje vakarienėje elitinio „Alfalfa Club“ klubo auditorijai Vašingtone, kurioje buvo jo seni oponentai iš verslo, politikos ir finansų elito, D. Trumpas pareiškė, kad vakarą praleidžia ...

Sekmadienį Prahoje į demonstraciją susirinko dešimtys tūkstančių čekų, reikšdami paramą Ukrainą palaikančiam prezidentui, kuris susiginčijo su nacionalistinių pažiūrų milijardieriumi ministru pirmininku Andrejumi Babišu. Nepriklausomo judėjimo „Milijonas akimirkų demokratijai“ organizatorių teigimu, demonstracijoje dalyvavo iki 90 tūkst. žmonių, dalis mojavo Čekijos, Europos ir Ukrainos vėliavomis.

Libanas pranešė, kad sekmadienį per Izraelio smūgius šalies pietuose žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti, o Izraelis pareiškė smogęs islamistų grupuotės „Hezbollah“ taikiniams.

Gausus snygis jau pirmosiomis 2026 metų dienomis sutrikdė oro susisiekimą Europoje – tūkstančiai keleivių liko įstrigę oro uostuose, o skrydžiai masiškai atšaukiami ar vėluoja. „Euronews“ atsakė, ką daryti, jei jūsų reisas nukeltas ar visai neįvyko, ir kokios teisės bei kompensacijos tokiu atveju priklauso keleiviams. ES teisės aktai taikomi keleiviams, kurių skrydžiai vykdomi Jungtinėje Karalystėje arba ES, nepriklausomai nuo to, ar juos vykdo ES, ar ne ES oro transporto bendrovė.

Aukų skaičius per šių metų sausio 1 d. Šveicarijos bare kilusį gaisrą išaugo iki 41. Prokuratūra sekmadienį pranešė, kad ligoninėje mirė 18-metis, kuris nukentėjo per gaisrą bare „Le Constellation“ slidinėjimo kurorte Kran Montanoje. Nelaimė įvyko Naujųjų Metų naktį vakarėlio metu, kuriame dalyvavo daugiausiai jaunuoliai.

Kinijos aukščiausias diplomatas sekmadienį Pekine susitikęs su Rusijos saugumo vadovu pareiškė, kad dvišaliai santykiai šiais metais gali „pasiekti naujų aukštumų“, teigiama oficialiame vyriausybės pranešime. Pekinas ir Maskva pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė dar labiau suartėjo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.

Rusijos dronų ataka sekmadienį prieš maršrutinį autobusą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje nusinešė 15 žmonių gyvybes. „Priešo dronas smogė netoli įmonės maršrutinio autobuso Pavlohrado rajone. Preliminariais duomenimis, žuvo 12 žmonių, dar septyni sužeisti“, – platformoje „Telegram“ rašė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža. Vėliau paaiškėjo, kad aukų skaičius išaugo iki 15 žmonių.

Per Rusijos smūgį prieš gimdymo namus pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste sekmadienį sužeisti mažiausiai šeši žmonės, pranešė regiono gubernatorius. „Rusai smogė gimdymo namams Zaporižioje“, – sakė Ivanas Fedorovas savo įraše „Telegram“. Gubernatorius pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos, kuriame matyti smūgio apgadintas pastatas su išdaužytais langais ir kylančiais dūmais.

Paviešinti nauji Jeffrey Epsteino bylos dokumentai kelia dar daugiau klausimų – juose gausu nuorodų į Rusiją ir galimus ryšius su KGB. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad nusikaltėlio veikla galėjo būti naudojama rinkti kompromituojančiai medžiagai apie pasaulio elitą, o ši informacija esą galėjo atsidurti Maskvos rankose. J. Epsteino veikla galėjo būti KGB projektas, jis galėjo dirbti Maskvai ir rinkti kompromituojančią medžiagą apie pasaulio elitų atstovus.

Čekijos savanorių organizacija „Spark“ atkūrė rusiško „ždūn“ tipo droną ir ruošia pirmąją partiją perdavimui Ukrainai. Anksčiau „laukiantis šalikelėje“ dronas buvo naudojamas tik rusų pajėgų ir kėlė grėsmę ukrainiečių karinei technikai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė savo komandai parengti greitų ir staigių karinių veiksmų prieš Iraną variantus, kurie būtų ryžtingi ir neįtrauktų JAV į ilga karą Artimuosiuose Rytuose, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Pasak leidinio šaltinių, D. Trumpas tikisi, kad smūgiai padarys Irano režimui tokią didelį žalą, kad Teheranas bus priverstas ieškoti kompromiso ir tartis su JAV.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos derybininkai laukia žinių iš JAV dėl susitikimų siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Anksčiau planuota, kad antrasis derybų ratas tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų prasidės Abu Dabyje sekmadienį. „Ukraina pasirengusi dirbti visais formatais. Svarbu, kad būtų rezultatai ir kad susitikimai vyktų. Mes tikimės susitikimų kitą savaitę ir ruošiamės jiems“, – pareiškė V. Zelenskis.

Ketvirtadienį, jei nebus paskutinės minutės pokyčių, nustos galioti paskutinė pasaulyje sutartis, ribojanti branduolinių ginklų dislokavimą. Į pabaigą eina Naujoji START sutartis – paskutinioji branduolinė sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos po dešimtmečius trukusių susitarimų, prasidėjusių dar Šaltojo karo laikais. Kartu su ja liausis galioję ir apribojimai dviem didžiausioms branduolinėms galybėms.

Per ketverius karo veiksmų metus susikaupę struktūriniai disbalansai Rusijos ekonomikoje kelia abejonių dėl galimybės įvykdyti prezidento Vladimiro Putino užduotį atkurti augimą šiais metais, nes „varikliai išeikvoti, o ištekliai išsekę“, skelbia „Reuters“. 2023–2024 m. užtikrintas stabilumas, pasiektas dėka dosnių biudžeto investicijų ir įspūdingų pajamų iš energijos išteklių eksporto, 2025 m. sumažėjo: ekonomika stagnuoja, aukštos palūkanų normos ir didelė skolų našta daro neigiamą poveikį ve...

Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas šią savaitę pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į derybas Maskvoje ir pridūrė, kad Vladimiras Putinas tariamai neatsisako tiesioginių kontaktų su Ukrainos vadovu. Tačiau derybų vieta – Maskva – tapo dar vienu ultimatyviu reikalavimu Ukrainai. Rusijos atstovai nesutinka derėtis dėl kitų vietų susitikimui, aiškindami, kad tai yra esminis reikalavimas susitikimui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pareiškė, kad jo derybininkai laukia Jungtinių Valstijų pranešimų apie tolesnius susitikimus dėl kovų Ukrainoje nutraukimo. „Ukraina pasirengusi dirbti visais darbo formatais, – sakė V, Zelenskis. – Svarbu, kad būtų rezultatų ir kad susitikimai įvyktų. Tikimės susitikimų kitą savaitę ir jiems ruošiamės.

Slovakijos vyriausybės patarėjas Miroslavas Lajčakas, anksčiau dirbęs šios šalies užsienio reikalų ministru, paskelbė atsistatydinantis ryšium su seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino tyrimo dokumentų paviešinimu, šeštadienį pranešė naujienų agentūra TASR. M. Lajčakas įteikė atsistatydinimo pareiškimą ministrui pirmininkui Robertui Fico, kuris pritarė šiam sprendimui apgailestaudamas, kad neteko patyrusio patarėjo užsienio politikos klausimais, teigė TASR.

JAV Teisingumo departamentas penktadienį paviešino daugiau nei tris milijonus su Jeffrey Epsteino byla siejamų dokumentų. O tarp matomų susirašinėjimų minimi ne tik pasaulio elito atstovai, bet ir randama lietuvių pavardžių. Kaip galima matyti viename iš pateiktų susirašinėjimų, kuriuos paviešino JAV institucijų atstovai, J. Epsteinas pamani sąsajas su Lietuva. „Juokauju, mano seneliai yra iš Lietuvos“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad be tiesioginio kontakto su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu nebus įmanoma išspręsti teritorinių klausimų derybų metu. UNIAN, remdamasi „European Pravda“ publikacija, rašo, kad Ukraina, pasak V. Zelenskio, yra atvira galimiems susitikimas su Rusija bei JAV bet kokiu formatu. „Svarbu, kad susitiktume mes trys.

Egiptas šeštadienį pasmerkė naujausius Izraelio smūgius Gazos Ruože ir paragino visas konflikto šalis gerbti trapias, JAV tarpininkaujant sudarytas paliaubas prieš ilgai lauktą Rafacho sienos perėjos atidarymą.

Didžioji Britanija ir Japonija susitarė stiprinti gynybinius bei ekonominius ryšius, šeštadienį pranešė Tokijuje viešintis britų premjeras Keiras Starmeris, kurio siekis suartėti su Kinija sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo įspėjimų. „Nustatėme aiškų prioritetą ateinančiais metais kurti dar gilesnę partnerystę“, – sakė K. Starmeris po dvišalio susitikimo Tokijuje stovėdamas šalia Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi.

Tūkstančiai protestuotojų, įskaitant kraštutinių dešiniųjų politikus, šeštadienį visoje Prancūzijoje surengė mitingus, reikšdami palaikymą pinigų stokojančiai policijai. Kai kurie demonstrantai mėtė dūmų bombas ir švilpė. Atsiliepdami į Aljanso sąjungos kvietimą, demonstrantai surengė mitingus maždaug 20 miestų, įskaitant Paryžių, kur, organizatorių duomenimis, susirinko nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių.

Jungtinės Valstijos, praėjusiais metais įvedusios muitus Indijai už naftos pirkimą iš Venesuelos, informavo Naująjį Delį, kad greitai galės atnaujinti šiuos pirkimus ir jais pakeisti rusiškos naftos importą. Pasak „Ukrinform“, apie tai, remdamasi informuotais šaltiniais, rašo „Reuters“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. kovą įvedė 25 proc. tarifus šalims, kurios perka Venesuelos naftą, taip pat ir Indijai.

Nuo 2025 metų pabaigos socialinėje erdvėje vis dažniau pasirodo analitinės prognozės, perspėjančios apie galimus iššūkius Rusijos ekonomikai 2026 metais. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomika lėtėja, o sankcijų pasekmės tampa vis labiau juntamos. Ypač jautriu veiksniu laikomos krentančios naftos kainos, tiesiogiai veikiančios valstybės biudžeto pajamas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Šimtai Danijos veteranų, kurių daugelis kovojo petys į petį su amerikiečiais, šeštadienį surengė tylų protestą prie JAV ambasados Kopenhagoje, reaguodami į Donaldo Trumpo administracijos grasinimus perimti Grenlandiją ir jų indėlio kovose menkinimą. „Danija visada stovėjo petys į petį su JAV — ir mes pasirodydavome pasaulio krizių zonose, kai JAV mūsų paprašydavo.

Ukrainoje ir Moldovoje šeštadienį įvyko didžiuliai elektros tiekimo sutrikimai, dėl techninio gedimo nebeveikiant elektros perdavimo linijoms tarp Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos, pranešė pareigūnai. Dėl elektros tiekimo sutrikimų nutrūko vandens tiekimas Ukrainos sostinėje Kyjive, buvo žengtas retas žingsnis – visiškai sustabdytas sostinės metropolitenas. Valdžios institucijos iki maždaug 14 val.

Tarnyboms pranešus žinią apie tai, kad kinų raketos viena iš nesudegusių dalių gali nukristi Latvijos teritorijoje, dabar jau tapo aišku, kur atsidūrė jos liekanos. Kaip skelbia portalas „TheSun“, nekontroliuojama Kinijos raketa nukrito į Ramųjį vandenyną. Ekspertai atidžiai stebėjo Kinijos raketą „Zhuque-3“, kuri buvo paleista dar gruodį ir nukrito į vandenyną maždaug už 1 200 mylių (apie 1 930 kilometrų) į pietryčius nuo Naujosios Zelandijos.

Šiuo metu Amerikoje itin neramūs laikai: nuo šaudynių iki prieštaringai vertinamų Donaldo Trumpo sprendimų. Neoficialiai girdimos kalbos, kad net su D. Trumpu bičiuliškai bendraujantis Slovakijos premjeras Robertas Fico esą buvo šokiruotas dėl D. Trumpo psichinės būklės ir pavadino ją pavojinga.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie viename Persijos įlankos miesto Bandare Abaso pastate šeštadienį nugriaudėjusį sprogimą. Sprogimo priežastis kol kas lieka nežinoma. Pasak valstybinės televizijos, sprogimas įvyko aštuonių aukštų pastate prie Moallemo bulvaro ir sugriovė du pastato aukštus, sunaikino keletą transporto priemonių bei parduotuvių. Sprogimo priežastis tiriama Į įvykio vietą atvyko gelbėtojų ir ugniagesių komandos, pridūrė televizija.