JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad karas Ukrainoje bus išspręstas nepaisant karinės operacijos prieš Iraną, skelbia UNIAN. Apie tai D. Trumpas penktadienį pakomentavo žurnalistams. Vienas iš žurnalistų paklausė jo, kokią įtaką operacija Irane turi deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos. Karas Ukrainoje jau tęsiasi daugiau nei ketverius metus, o dar rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo, kad šį karą pabaigs per parą. Atsakydamas D. Trumpas nurodė, kad derybos vyksta aktyviai.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasiūlė sandorį JAV, skelbia „Politico“. Leidinio žiniomis, V. Putinas pasiūlė nutraukti žvalgybos informacijos perdavimą Iranui, jei JAV nutrauks jos teikimą Ukrainai. Vis dėlto skelbiama, kad JAV atmetė Rusijos pasiūlymą.

Lenkija dėl Irano karo išveda savo karinį kontingentą iš Irako. Šis sprendimas priimtas išanalizavus potencialias rizikas, tinkle „X“ rašė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas. Daugiau kaip šimtas karių jau grįžo į Lenkiją, naujienų agentūrai PAP sakė ginkluotųjų pajėgų atstovas. Kelios dešimtys kareivių perkelta į Jordaniją, siekiant užtikrinti tolesnį kontingento operacijų tęstinumą regione. ES ir NATO šalis Lenkija 2003 m. Irako kare parėmė JAV, nusiųsdama 2 tūkst.

Dalyvauti kare su Iranu atsisakiusiais sąjungininkais nepatenkintas Donaldas Trumpas teigia galįs pakeisti Amerikos santykius su NATO. Tokie pareiškimai kelia klausimų dėl Aljanso vienybės ir transatlantinių ryšių ateities, ypač augant įtampai Artimuosiuose Rytuose. Ar tai tik politinė retorika, ar ženklas, kad JAV iš tiesų gali peržiūrėti savo įsipareigojimus sąjungininkams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu Lietuvos atstovu NATO Vytautu Leškevičiumi.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiamame įstatymo projekte numatoma leisti ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinti užsienyje sulaikytus rusus, jei bus manoma, kad jie buvo nuteisti neteisėtai.

NATO misija Irake buvo visiškai perkelta į Europą, penktadienį pranešė Aljansas, iš Irako išvykstant paskutiniams šių nekovinių pajėgų kariams. „NATO misija Irake pakoregavo savo pozicijas, saugiai perkeldama visą personalą iš Artimųjų Rytų į Europą“, – teigiama Aljanso Europos vadavietės pareiškime. Nekovinėje misijoje Irake tarnavo keli šimtai karių.

JAV Teisingumo departamentas penktadienį pateikė naują ieškinį Harvardo universitetui, teigdamas, kad jo vadovybė nesiėmė veiksmų kovoti su antisemitizmu universiteto teritorijoje, o tai suteikia vyriausybei pagrindą įšaldyti esamas dotacijas ir reikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. Šis ieškinys, pateiktas Masačiusetso federaliniam teismui, yra dar vienas žingsnis ilgai trunkančiame prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir šio prestižinio universiteto konflikte.

Mirė legendinis aktorius ir kovos menų meistras Chuckas Norrisas, praneša „Sky news“. Jam buvo 86-eri. Mirė legendinis Chuckas Norrisas Apie jo mirtį pranešė jo šeima. „Sunkia širdimi mūsų šeima praneša, kad vakar ryte staiga mirė mūsų mylimas Chuckas Norrisas“, – sakoma šeimos pareiškime socialiniame tinkle „Instagram“. „Pasauliui jis buvo kovos menų meistras, aktorius ir stiprybės simbolis.

Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas (NSA) penktadienį nusprendė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos turi būti pripažįstamos. Tai istorinis LGBTIQ teisėms sprendimas šioje tradiciškai katalikiškoje šalyje. Jis priimtas po aukščiausio ES teismo nutarties ir buvo sutiktas plojimais teismo salėje, kur susirinko nemažai aktyvistų ir tos pačios lyties porų.

Rusijos valdžia užsiminė apie galimybę iš dalies nutraukti išpuolius prieš Ukrainos energetikos objektus, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą. D. Peskovas pareiškė, kad Kyjivas taip pat turės liautis puldinėjęs Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą bei baigti „šantažuoti kitas šalis, įskaitant ES valstybes nares“, energetikos sektoriuje.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po susitikimo su specialiuoju JAV pasiuntiniu Johnu Coale‘u pareiškė, kad rengiamas „didelis sandoris“ su Jungtinės Amerikos Valstijos. Apie tai praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. „Taip, iš tiesų, derybų metu – tai buvo trečiasis ar ketvirtasis raundas – jie Trumpo vardu pasiūlė sudaryti didelį susitarimą, kuris apimtų daugybę klausimų, esančių mūsų derybų darbotvarkėje.

NATO misija laikinai pasitraukė iš Irako, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du šios šalies saugumo pareigūnai, nurodydami karo Artimuosiuose Rytuose poveikį. „Nėra jokių nesutarimų“ su Irako vyriausybe, teigė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. „Tai laikinas atsitraukimas. Jie nerimauja dėl susidariusios padėties“, – pridūrė jis. NATO misijos būstinė buvo ne kartą atakuota Kitas šaltinis nurodė, jog „atsitraukė visa NATO misija“, išskyrus nedidelę karių grupę.

Baltarusija kovo 23 d. pradės grąžinti ten įstrigusius vilkikus į Lietuvą, penktadienį valstybinei Baltarusijos žiniasklaidai pareiškė Aliaksandras Lukašenka, kurį cituoja „Pozirk“. „Aš nurodžiau Vyriausybei: „Susitikite ir žmogiškai su jais pasikalbėkite“. Susėdo prie derybų stalo, išklausė juos ir perdavė man. Aš priimsiu sprendimą ir, manau, pirmadienį pradėsime šių vilkikų grąžinimo procesą. Mes grąžinsime šiuos vilkikus. Gaila lenkų ir lietuvių“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Jūrų laivybos pareigūnai pranešė, kad Prancūzijos karinis jūrų laivynas penktadienį Viduržemio jūroje perėmė iš Rusijos plaukusį naftos tanklaivį. Jūrų prefektūra pridūrė, jog su Mozambiko vėliava plaukiojantis laivas „Deyna“, išplaukęs iš Murmansko Šiaurės Vakarų Rusijoje, buvo patikrintas dėl vėliavos teisėtumo ir bus palydėtas į inkarvietę tolesniems patikrinimams. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po tanklaivio sulaikymo pareiškė, kad Prancūzija tęs pastangas palaikyti Ukrainą.

Ukraina penkiose Artimųjų Rytų valstybėse dislokavo karinių dalinių, skirtų apsaugoti ypatingos svarbos ir civilinę infrastruktūrą nuo bepiločių orlaivių, po vizito regione pareiškė ukrainiečių Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Štai kur buvo dislokuoti Ukrainos daliniai Praėjusią savaitę R. Umerovas lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Katare, Kuveite ir Jordanijoje.

Čekijos policija penktadienį ginklų įmonėje kilusį gaisrą tiria kaip galimą teroro išpuolį, pranešė vidaus reikalų ministras po to, kai atsakomybę už šį įvykį prisiėmė viena prieš Izraelį nusiteikusi grupė. „Mes nagrinėjame visą prieinamą informaciją. Yra tikėtinas ryšys su teroro aktu“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė vidaus reikalų ministras Lubomiras Metnaras, priešgaisrinei tarnybai informavus apie vieno verslo parko sandėlyje kilusį gaisrą.

Naujausi Ukrainos pasiekimai Aleksandrovo kryptimi pastatė Rusijos karinę vadovybę prieš prieštaringas taktines ir operacines dilemas mūšio lauke. Apie tai rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Ukrainos karinis stebėtojas Konstantinas Mašovecas įvertino, kad Rusijos pajėgoms trūksta pajėgumo vienu metu užimti Orechovą vakarinėje Zaporižios srities dalyje ir tuo pačiu puolimo metu judėti Zaporižios link iš pietų.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino paskelbti „moratoriumą“ smūgiams prieš energetikos ir vandens objektus per JAV ir Izraelio karą su Iranu. „Europos Vadovų Taryba ragina deeskaluoti padėtį ir elgtis maksimaliai santūriai, apsaugoti civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą ir visoms šalims visapusiškai laikytis tarptautinės teisės“, – teigiama bloko lyderių išvadose, priimtose per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

Venesuelos laikinoji prezidentė ketvirtadienį pranešė pakeitusi visus savo aukšto rango kariuomenės vadus – tai naujausia reformų banga po to, kai Jungtinės Valstijos nušalino ankstesnį prezidentą Nicolą Maduro. Delcy Rodriguez apie pokyčius paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, kitą dieną po to, kai atleido ilgametį gynybos ministrą, kuris buvo artimas N. Maduro, ir pakeitė jį buvusiu žvalgybos vadovu.

Iranas „silpnesnis nei bet kada anksčiau“, sako Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, girdamas „precedento neturintį“ bendradarbiavimą su JAV, rašo „Sky News“. Jis teigia, kad Artimieji Rytai pasikeitė „neatpažįstamai“. Izraelio prezidentas aiškina, kad jo šalis yra „stipresnė nei bet kada anksčiau“, o Iraną apibūdina kaip „silpnesnį nei bet kada anksčiau“. To istorijoje dar nėra buvę „Mes pasiekėme tokį bendradarbiavimą su savo draugu – JAV, kokio istorijoje dar nėra buvę“, – sako jis.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Į Lietuvą ketvirtadienį vakare atvyko grupė iš Baltarusijos paleistų politinių kalinių. Juos Minsko režimas paleido po autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su JAV pasiuntiniu Johnu Coale'u (Džonu Koulu). Minskas po derybų su Vašingtonu iš viso paleido 250 politinių kalinių, iš kurių 15 atvyko į Lietuvą. Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos piliečių tarp jų nėra.

Kyjivo derybininkai šeštadienį Jungtinėse Valstijose susitiks su Vašingtono pasiuntiniais, siekdami atgaivinti derybas dėl Rusijos invazijos, kurios įstrigo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privertė Japonijos ministrę pirmininkę krūptelėti, netikėtai užsimindamas apie 1941 m. įvykdytą išpuolį prieš Perl Harborą, savo pažiūros nekalta remarka neabejotinai sukeldamas nerimą šalyje, kuri dabar yra tvirta JAV sąjungininkė. Itin draugiško susitikimo su ministre pirmininke Sanae Takaichi metu D. Trumpas žurnalistams paaiškino, kodėl apie vasario 28 d. JAV ir Izraelio suduotą smūgį Iranui iš anksto nepranešė sąjungininkams.

Nelaimė Šveicarijos Alpėse – stiprus vėjas turistų akivaizdoje nuo lynų nuplėšė vieną iš keltuvo kabinų. Viduje buvo 61-erių vietos gyventoja. Nuo patirtų sužalojimų moteris mirė įvykio vietoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Šveicarijos Alpėse žmonės su siaubu stebėjo, kaip nuo keltuvo atitrūkusi kabina vartydamasi riedėjo žemyn nuo kalno. Iš paskos baltu sniegu nuslydo ir dalis tvirtinimo konstrukcijos.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas.

JAV vyriausybei stengiantis suvaldyti dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančias energijos kainas, prezidento Donaldo Trumpo administracija nesvarsto naftos eksporto draudimo, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. „Naftos ir dujų eksporto apribojimai nesvarstomi“, – sakė D. Trumpo administracijos pareigūnas. Siekia sumažinti energijos kainas Vašingtonas pastarosiomis dienomis siekia sumažinti energijos kainas, kurios skaudžiai smogia vartotojams.

Aštrėjant padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Italija ir Danija ragina ES rengtis migracijos krizei. „Negalime rizikuoti, kad pasikartotų pabėgėlių ir migracijos krizė, kokią ES patyrė 2015–2016 metais“, – laiške rašė Danijos ministrė pirmininke Mettė Frederiksen ir Italijos premjerė Georgia Meloni. Laiškas skirtas Europos Komisijai bei ES šalių lyderiams.

Smarkiai išaugus degalų kainai, Italijos vyriausybė dekretu sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui. Dėl to kainos iš karto mažės „25 centais už litrą visiems“, po kabineto posėdžio trečiadienio vakarą tinkle „X“ pareiškė premjerė Giorgia Meloni. Transporto įmonėms papildomai našta mažės per mokesčių kreditus. Pasak transporto ministro ir vicepremjero Matteo Salvini, akcizų sumažinimas nuo ketvirtadienio galios 20 dienų.

Jungtinė Karalystė teigia esanti pasirengusi padėti užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį. Bendrame pareiškime kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Japonijos lyderiais JK taip pat nurodo, kad sieks stabilizuoti energijos rinkas, rašo „Sky News“. „Griežčiausiai smerkiame neseniai Irano įvykdytas atakas prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų objektus, bei faktinį Hormūzo sąsiaur...

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

Prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbė, kad kitas Prancūzijos branduolinis lėktuvnešis bus pavadintas „Laisvoji Prancūzija“ (France Libre), šaliai siekiant sustiprinti savo, kaip didžiosios jūrinės valstybės, statusą. Baigtas statyti karo laivas, kuris pakeis vienintelį šalies lėktuvnešį „Charles de Gaulle" ir turėtų pradėti tarnybą 2038 metais, bus didžiausias kada nors Europoje pastatytas karo laivas.