Europos Sąjungos derybininkai ketvirtadienį susitarė paspartinti prieglobsčio negavusių asmenų deportaciją, sudarydami pirmąjį istorijoje „saugių kilmės šalių“ sąrašą. Pagal ES vyriausybių ir Europos Parlamento pasiektą kompromisą į sąrašą bus įtrauktos šios šalys: Marokas, Tunisas, Egiptas, Kosovas, Kolumbija, Indija ir Bangladešas. Be to, pagal bendrą principą saugiomis bus laikomos ir šalys kandidatės į ES nares. Tai galėtų būti tokios šalys kaip Albanija, Juodkalnija ir Turkija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Europos Vadovų Tarybos posėdyje kritikavo tai, kad kai kurie Europos lyderiai išveda Kremliaus šeimininką iš izoliacijos ir bando pateisinti jo veiksmus, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis įspėjo Europos partnerius apie galimo neigiamo sprendimo pasekmes ir išreiškė apgailestavimą, kad kai kurie Europos politikai žaidžia Maskvos pusėje. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, jog tokiems politikams lemta likti užribyje.

Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula žuvo gruodžio 17 d. vykdydama kovinę misiją. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė 12-oji atskiroji armijos aviacijos brigada, pavadinta generolo leitenanto Viktoro Pavlenkos vardu. „Mi-24 sraigtasparnio įgula žuvo vykdydama kovinę misiją. Tai nepataisoma netektis aviacijai, šaliai ir šeimoms, kurios laukė savo artimųjų namuose“, – teigiama pranešime. Brigada ragina visus suinteresuotus prisijungti ir paremti žuvusiųjų šeimas.

Airijoje tragiškos avarijos metu žuvo du jauni vyrai, skelbia independent.ie. Vienam buvo 18 metų, kitam, lietuviui, 21-eri. Tragiška avarija įvyko gruodžio 13 d. Tiperario grafystėje. Avarijos metu susidūrė keturi automobiliai. Vietiniai sukrėsti dėl tragiškos avarijos Skelbiama, kad žuvę jaunuoliai važiavo vienu automobiliu. Dvi jaunos moterys buvo nuvežtos į ligoninę, dar šeši žmonės medikų apžiūrėti vietoje. Žuvęs 18-metis buvo grafystės iždininkės giminaitis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujus Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimus apie karą Ukrainoje, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, nuo sąjungininkų veiksmų priklauso, kiek ilgai Rusija galės tęsti karą. „Pirmiausia, Putino signalai mums nėra visiškai nauji. Aš visada sakiau, kad jis nenori baigti karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyksta į Varšuvą pirmajam tiesioginiam susitikimui su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu. Lenkijos prezidentas yra kritikavęs Kyjivą, tad susitikimo metu tikėtina įtampa. Po K. Nawrockio pergalės prezidento rinkimuose jis ir V. Zelenskis kalbėjosi telefonu, bet jiems susitikti asmeniškai prireikė keturių mėnesių.

Briuselio oro uoste buvo apgadintas Slovakijos vyriausybinis lėktuvas. Slovakijos premjeras Robertas Fico apie tai pranešė savo „X“ paskyroje. „Viršūnių susitikimas Briuselyje prasidėjo nelabai sėkmingai. Oro uoste transporto priemonė su laiptais sugadino mūsų lėktuvą taip, kad jis nebegali skristi ir turime jį palikti čia“, – platformoje „X“ parašė jis.

Trys Rusijos pasienio pareigūnai trečiadienio rytą be leidimo perėjo Estijos ir Rusijos sieną rytinėje Estijos dalyje, skelbia „ERR“. Anot estų vidaus reikalų ministro Igorio Taro, priežastis nežinoma, tačiau Estijos saugumui grėsmės nėra. Incidentas fiksuotas trečiadienį apie 10 val. ryto. Neaiškus rusų pareigūnų elgesys Estijos pasienio pareigūnai pastebėjo kelis Rusijos pasienio pareigūnus ant plausto Narvos upėje netoli Vasknarvos molų Ida-Viru apskrityje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje paragino Europos partneres pritarti planui dėl Europos Sąjungoje (ES) įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti. „Šiuo klausimu nei mažiau, nei daugiau kalba eina apie Europos saugumą ir suverenumą“, – sakė jis trečiadienį Bundestage.

Estija pradėjo parengiamuosius darbus pirmųjų penkių bunkerių Rusijos pasienyje statybai – jais šalis tikisi sustiprinti sienos gynybą nuo galimų Rusijos atakų. Ateinančiais mėnesiais planuojama pastatyti dar 23 bunkerius, Taline pranešė Estijos gynybos investicijų centras. Iš viso iki 2027 m. pabaigos Estijos šiaurės rytuose ir pietryčiuose turėtų būti pastatyta iki 600 bunkerių, kurie pirmiausiai bus skirti apsaugoti karius nuo tiesioginių 152 mm artilerijos sviedinių smūgių.

Pagal naują Švedijos pranešimą, Rusija Baltijos jūroje dislokuoja uniformuotą įgulą savo „šešėlinio laivyno“ dalyje, rašo SVT. Švedijos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad turi informacijos apie uniformuotus ir ginkluotus asmenis, kurie, manoma, yra privačių saugos bendrovių darbuotojai. „Matėme ir gavome informacijos, kad kai kuriuose iš šių „šešėlinio laivyno“ laivų yra uniformuotų darbuotojų“, – pareiškė Švedijos karinio jūrų laivyno operacijų vadas Marko Petkovic.

Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva „neabejotinai“ pasieks savo karo Ukrainoje tikslus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasakė, kad Rusija ruošiasi 2026 m. jo šalyje pradėti naujus karo metus. „Šiandien iš Maskvos gavome dar vieną signalą, kad jie ruošiasi kitus metus paskelbti karo metais“, – savo įprastinėje vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

Meksikoje skirtingų partijų moterys įsikibo viena kitai į plaukus, kol parlamento pirmininkas bandė jas išskirti. Muštynės kilo ir Ukrainos parlamente – Aukščiausiojoje Radoje vienas deputatas trenkė kolegei per ranką. Daugiau apie tai – TV3 Žinose. Diskusijų temperatūra Meksikos Kongrese kaista – tribūną „užėmė“ agresyviai nusiteikusios moterys iš opozicijos partijų. Iš pradžių užsprausto parlamento vadovo veide dar matyti nedrąsi šypsena.

JAV trečiadienį paskelbė Ekvadore laikinai dislokuosianti karinių oro pajėgų karius, dalyvausiančius šiame regione vykdomoje kovos su narkotikais kampanijoje. Apie tai, kiek karių bus dislokuota Ekvadore, į šią šalį siunčiamų tuo metu, kai vis didėja įtampa tarp naftą Lotynų Amerikoje gaminančios Venesuelos ir Jungtinių Valstijų, nepranešama. Kariškiai bus dislokuoti Ekvadoro Mantos karinių oro pajėgų bazėje, kurioje iki 2009 m. dešimtį metų veikė JAV bazė.

Turkija siekia grąžinti Rusijai oro gynybos sistemas S-400, kurias įsigijo beveik prieš dešimtmetį, kad pagerintų santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis NATO narėmis, rašo „Bloomberg“. Agentūros teigimu, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas klausimą dėl S-400 iškėlė per susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Turkmėnistane praėjusią savaitę. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, tai įvyko po panašių diskusijų, kurios anksčiau vyko tarp abiejų šalių pareigūnų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris įspėjo Romaną Abramovičių, kad laikas eina ir šis turi paaukoti Ukrainai pajamas, gautas pardavus futbolo klubą „Chelsea“. K. Starmeris trečiadienį kalbėdamas parlamente sakė, kad ministrai išdavė licenciją, leidžiančią klubo „Chelsea“ pardavimo pajamas pervesti į naują fondą, skirtą Ukrainos humanitarinėms reikmėms. „Mano žinutė Abramovičiui yra tokia: laikas eina“, – pasakė jis.

Venesuelos valstybinė naftos bendrovė trečiadienį pranešė, kad nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos blokados, šalis ir toliau eksportuoja neapdorotą naftą. „Žalios naftos ir jos kitų produktų eksporto operacijos vykdomos įprastai. Su PDVSA operacijomis susiję naftos tanklaiviai toliau plaukia“, – teigiama „Petroleos de Venezuela“ (PDVSA) išplatintame pranešime. Pasak PDVSA, D. Trumpo žingsnis nesumažino operacinių pajėgumų ar ryžto tęsti veiklą.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako mananti, kad opozicijai laikas rasti naują vedlį, kuris galėtų iš jos perimti šias pareigas. „Šiais neramiais laikais atėjo laikas atsirasti naujiems lyderiams, nes mūsų judėjimas yra ne apie vieną asmenį, o apie bendruomenes, apie visuomenę“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku trečiadienį sakė ji.

Prabangi Rusijos oligarchui Borisui Rotenbergui priklausanti vila Suomijoje buvo priverstinai konfiskuota. Apie tai praneša „Yle“. Remiantis konfiskavimo bylų registru, B. Rotenbergas nesumokėjo kelių tūkstančių eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o tai tapo pagrindu konfiskuoti turtą. Ši suma yra nereikšminga, palyginti su milijoninės vertės B. Rotenbergo turtu, tačiau oligarchas, kuriam taikomos ES sankcijos, pastaraisiais metais negalėjo pervesti lėšų į Suomijos bankų sąskaitas.

Europos Parlamento nariai paragino skubiai sukurti „karinį Šengeną“, t. y. panaikinti vidines sienas karių ir įrangos judėjimui visoje ES, ir modernizuoti geležinkelius, kelius, tunelius, tiltus bei kitą infrastruktūrą, ypač bloko rytiniame flange. Rezoliucija dėl karinio mobilumo buvo priimta trečiadienį 493 balsais už (127 prieš, 38 susilaikė), praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Europa turi greitai pripažinti „naują realybę“, kurioje jai tenka „prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip rašo „Axios“, apie tai jis kalbėjo Vašingtono saugumo forume. „Po dešimtmečių neveiklumo neryžtingumas yra prabanga, kurios Europa nebegali sau leisti“, – pabrėžė jis.

Naujas, 20-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas bus pristatytas netrukus po Naujųjų metų. Apie tai anonimiškai „Evropeiskaja pravda“ korespondentui pranešė keli Briuselyje dirbantys Europos diplomatai, susipažinę su ES sankcijų Rusijai rengimo eiga. Po Naujųjų metų Europos Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl naujo, 20-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įspėjo Belgiją nepritarti planams naudoti Rusijos turtą Ukrainos reikmėms ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į Maskvos grasinimus. „Planas konfiskuoti Rusijos turtą kelia rimtą pavojų Belgijai“, – sakė V. Orbanas prieš galimai lemiamą ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Šis planas esą pažeidžia tarptautinę teisę, kelia grėsmė Belgijoje įsikūrusiai įmonei, valdančiai šias lėšas, ir kelia rimtų atsakomųjų priemonių riziką.

Lenkijos užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose apsikeitė kandžiomis replikomis su Kremliaus atstove, pareiškusia, esą Lenkija už nepriklausomybę turi dėkoti bolševikų lyderiui Vladimirui Leninui, rašo lenkų portalas „TVP World“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad „Leninas buvo svarbiausias nepriklausomos Lenkijos valstybės kūrėjas“. „Dabartinė Lenkija galėtų vadintis Vladimiro Iljičiaus Lenino Lenkija, nes Leninas kovojo už Lenkijos v...

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pareiškė, kad Roma dar nepasirengusi pritarti prekybos susitarimui tarp Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) šalių. „Pasirašyti susitarimą artimiausiomis dienomis būtų per anksti“, – sakė premjerė, kreipdamasi į parlamentą. G. Meloni pridūrė, kad kai kurios apsaugos priemonės, kuriomis Italija siekia apsaugoti savo ūkininkus, dar nėra iki galo suderintos.

Programišiai įsilaužė į „Pornhub“ ir pavogė 200 milijonų naudotojų duomenų įrašus bei paieškos istoriją, skelbia „The Sun“. Ataką įvykdė programišių grupė „ShinyHunters“. Jie paskelbė, kad jiems pavyko gauti prieigą prie premium vartotojų duomenų – el. pašto adresų, paieškos istorijų ir veiklos. Bus daug gėdos tūkstančiams „Pornhub“ kreipėsi į daugiau nei 200 milijonų naudotojų ir įspėjo juos, kad jų duomenys galėjo būti nutekinti. Manoma, kad programišiai šantažuoja pornografijos platforma.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika susiduria su „dramatiškomis problemomis“, ir paragino Vakarų šalis sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai bei paaiškino, kaip tai būtų galima padaryti. Apie tai ministras trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, turimi duomenys rodo, kad „Rusijos ekonomika pradeda patirti rimtų problemų ir grimzta į recesiją“. Jis pateikė keletą tai patvirtinančių ekonominių rodiklių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį išplėtė draudimą atvykti į šalį, papildomai įtraukęs dar kelių šalių piliečius, įskaitant sirus ir palestiniečius, turinčius palestiniečių valdžios išduotus kelionės dokumentus. Pagal Baltųjų rūmų paskelbtą įsakymą, bendras draudimas dabar taip pat taikomas Burkina Faso, Laoso, Malio, Nigerio, Siera Leonės ir Pietų Sudano piliečiams. Taisyklės numato išimtis kiekvienu atskiru atveju.

Jungtinės Valstijos antradienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš Europos Sąjungą dėl jos pastangų apmokestinti JAV technologijų kompanijas, nurodydamos didžiausias Europos įmones kaip galimus taikinius.

JAV senatoriai parengė abiejų partijų įstatymo projektą, įvedantį sankcijas Rusijos naftos ir naftos produktų pirkimui ar jų importo palengvinimui, feisbuke pranešė Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna. Pasak diplomatės, Rusijos pelno iš naftos mažinimo įstatymo projekto autoriai – JAV senatoriai respublikonai Davisas McCormickas ir Jonas Hustedas bei demokratai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas – pabrėžė, kad Rusijos naftos pirkimas finansuoja karą prieš Ukrainą.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusiją vėl atakavo dronai, skelbia „Kanal 24“. Keliuose regionuose griaudėjo sprogimai, o Krasnodaro krašte esančiame Slovjanske prie Kubanės, pirminiais duomenimis, užsiliepsnojo naftos perdirbimo objektas.

Kyjivas ir Maskva Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje apsikeitė civiliais, antradienį pranešė abiejų pusių žmogaus teisių pareigūnai. Kaip teigiama, ukrainiečiams iš viso buvo perduota 60 civilių, iš kurių 45 buvo laikomi Rusijoje, o Rusijai buvo perduota 15 civilių iš 11 šeimų. „Dauguma grįžusiųjų ribotai juda. Jie bus nuvežti į ligoninę, kad jiems būtų galima suteikti pirmąją pagalbą“, – tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

Europos lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje ir aptarti Ukrainos finansavimą, tačiau jie susiduria su didžiuliu ir beprecedenčiu spaudimu iš JAV pusės, trečiadienio rytą rašo „Politico“. Leidinio vertinimu, ketvirtadienį vyksiantis susitikimas parodys, ar blokas subegės išlikti vieningas, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis dėlto pavyks jį suskaldyti.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius antradienį patvirtino, kad planai buvusiame Jugoslavijos kariuomenės štabe įrengti viešbutį nebus įgyvendinti, nes investicinė bendrovė, susijusi su Donaldo Trumpo žentu, iš projekto pasitraukė. „Dabar mums liks tik sugriuvęs pastatas, ir tik laiko klausimas, kada nuo jo pradės byrėti plytos ir kitos dalys, nes niekas jo daugiau nelies“, – žiniasklaidai Belgrade sakė A. Vučičius.

Stichinės nelaimės 2025 metais visame pasaulyje padarė 220 mlrd. JAV dolerių (187 mlrd. eurų) nuostolių – 33 procentais mažiau nei pernai, rodo perdraudimo kompanijos „Swiss Re“ antradienį paskelbtas preliminarus šių metų vertinimas. Sumažėjimas fiksuojamas nepaisant Los Andželo gamtinių gaisrų padarytų nuostolių. Gamtinių katastrofų padaryti nuostoliai, kuriuos turėjo atlyginti draudimo kompanijos, vertinami 107 mlrd. dolerių (91 mlrd. eurų) – tai 24 proc.