Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Prieiga prie dronų nėra ribojama tik tokių didžiųjų režimų kaip Rusija ar Iranas – juos gali įsigyti net teroristinės grupuotės ar pavieniai nusikaltėliai, tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente. Jis pažymėjo, kad Iranas ir Rusija įgijo galimybę žudyti „pigiai ir iš didelio atstumo“, rašo „RBC-Ukraina“. Šiuo metu vienas „Shahed“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. dolerių, o Ukrainos partneriai dažnai naudoja iki 4 mln.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macronas žodžius. E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi padėti Hormūzo sąsiauryje, kai tik kovos baigsis. Prancūzijos prezidentas E. Macronas paaiškino, kad Prancūzija būtų pasirengusi padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje – tačiau tik tada, kai baigsis kovos šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 201 Ukrainos karinis ekspertas, apmokytas kovoti su dronais, yra Artimuosiuose Rytuose, siekiant padėti regionui apsiginti nuo Irano sukurtų „Shahed“ dronų, o dar 34 yra pasirengę dislokavimui. „Tai yra kariniai ekspertai, ekspertai, kurie žino, kaip padėti, kaip apsiginti nuo „Shahed“ dronų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą. „Kuba turi ekonomiką, kuri neveikia politinėje ir vyriausybinėje sistemoje, kuri negali jos sutvarkyti. Taigi jie turi dramatiškai pasikeisti“, – sakė M. Rubio, kubietis-amerikietis ir aršus salos valdančiųjų komunistų kritikas. „Tai, ką jie paskelbė vakar, nėra pakankamai dramatiška.

Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų. Nuo tada, kai kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare.

Antradienį Altenos mieste, įsikūrusiame svarbiame Šiaurės Vakarų Vokietijos pramoniniame ir inovacijų regione, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). „Garbės konsulato atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Vokietijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno federalinių žemių, ekonomikos ir kultūros santykius bei visuomeninius ryšius“, – teigiama ministerijos pranešime.

Priešingai nei kitos NATO šalys, Estija kategoriškai neatmeta karinio dalyvavimo, siekiant apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Estija yra pasirengusi kalbėti apie galimą indėlį į JAV misiją, jei Vašingtonas oficialiai to paprašys, anot radijo pranešimo, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Tačiau koks tai galėtų būti indėlis, kol kas nėra aišku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad JAV buvo informuotos, jog „dauguma mūsų NATO „sąjungininkų“ nenori įsitraukti“ į karą su Iranu. Jis teigia, kad „nėra nustebintas jų veiksmų“. „Mes juos ginsime, bet jie nieko nepadarys dėl mūsų, ypač tada, kai mums to reikės“, – rašė jis. Trumpui nebereikia NATO pagalbos D. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV nebereikia NATO šalių pagalbos. „MUMS NEREIKIA NIEKIENO PAGALBOS“, – rašė JAV prezidentas.

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad nemato jokio bloko šalių noro sudaryti susitarimus su Rusija energetikos srityje, net ir „už uždarų durų“. „Aš buvau už tų uždarų durų ir tokio noro nemačiau. O kai kalbamės su Rusija, žinoma, svarbiausia pirmiausia susitarti, apie ką norime su ja kalbėti“, – sakė K. Kallas.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per smūgį Irane taikėsi į palestiniečių grupuotės „Islamo džihadas“ karinio sparno vadovą Akramą al Ajouri. „Surengėme smūgį prieš Akramą al Ajouri“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė kariuomenės pareigūnas. Pasak jo, „aukšto rango Gazos (Ruožo) „Islamo džihado“ vadas“ gyveno Irane, bet nėra patvirtinta, kad jis žuvo.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) padės atidaryti pažeistą naftotiekį, kuriuo rusiška nafta tiekiama Vengrijai. Pastaroji kaltina Ukrainą vilkinant remonto darbus. „ES pasiūlė Ukrainai techninę paramą ir finansavimą. Ukrainiečiai palankiai įvertino ir priėmė šį pasiūlymą“, – sakoma U. von der Leyen pareiškime, paskelbtame kartu su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sutikimo laišku.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius ir buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu pakomentavo Ukrainos dronų pajėgas, rašo „Reuters“. S. Šoigu pripažino Ukrainos dronų gamybos pažangą bei spartų tempą ir pareiškė, kad nė vienas Rusijos regionas nėra apsaugotas nuo atakų. Šoigu pakomentavo Ukrainos dronus Jis pasiskundė, kad pernai Ukrainos išpuolių prieš Rusiją daugėjo esą 40 proc.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad praėjusią naktį buvo „likviduotas“ įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani kartu su Teherano sukarintų pajėgų „Basij“ vadu. „Kariuomenės vadas mane ką tik informavo, kad Larijani, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, ir „Basij“ – Irano centrinio represijų aparato – vadovas (Soleimani) praėjusią naktį buvo likviduoti“, – sakė I. Katzas ministerijos išplatintame pranešime.

Kad išlaikytų vairavimo teorijos egzaminą vienam Lenkijos piliečiui prireikė nei daug, nei mažai – 139 bandymų, skelbia „TVP World“. Žmogus užtruko devynerius metus ir egzaminui išleido nemažai pinigų. Vairavimo teorijos egzaminą išlaikė 139 bandymu Skelbiama, kad kandidatas egzaminą išlaikė praėjusią savaitę kelių eismo centre, esančiame Tarnovo mieste. Lenkijoje būsimi vairuotojai prieš laikydami praktinį vairavimo egzaminą privalo išlaikyti kompiuterinį teorijos egzaminą.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei vos per plauką išvengė mirties, skelbia „The Telegraph“. Anot leidinio, jis išgyveno JAV ir Izraelio oro smūgius, tik dėl to, kad likus kelioms minutėms iki raketų smūgio į jo namus jis išėjo pasivaikščioti į sodą. „The Telegraph“ gavo nutekintą garso įrašą, patvirtinantį, kad M. Khamenei taip pat buvo JAV ir Izraelio atakų taikinyje.

Rusijos kariuomenės vadai nurodo savo pavaldiniams neevakuoti iš mūšio lauko žuvusių karių kūnų, o paimti tik jų galvas ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti tapatybę. Taip teigiama perimtame pokalbyje, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija. Kraupūs rusų vadų įsakymai „Užuot buvę oriai palaidoti, rusų kariai sulaukia kirvio nuo savo kovos draugų rankos pagal nurodymus iš viršaus.

Europos Sąjungos (ES) santykiai su Vengrija yra ant žlugimo ribos, tačiau pastangos rasti sąlyčio taškų tebesitęsia, – interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė buvęs ES energetikos komisaras Andris Piebalgas, šiuo metu atstovaujantis Latvijai paramos Ukrainos integracijai į ES grupėje.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europa turėtų remti jo šalies kovą prieš Irano remiamą libaniečių grupuotę „Hezbollah“, izraeliečių pajėgoms vykdant sausumos operacijas Libane. „Europa turėtų remti bet kokias pastangas, bet kokias pastangas dabar sunaikinti „Hezbollah“, – sakė I. Herzogas išskirtiniame interviu savo rezidencijoje Jeruzalėje.

„Axios“ skelbia, kad pastarosiomis dienomis Iranas ir JAV palaikė tiesioginius ryšius. Apie tai leidiniui nurodė JAV pareigūnas ir kitas informuotas šaltinis. „Pastarosiomis dienomis buvo atnaujintas tiesioginis ryšių kanalas tarp JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi“, – teigiama publikacijoje, paskelbtoje pirmadienio vakarą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė nuostabą, kad nepaisant karo žmonės toliau gyvena Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Jo pirmiausia buvo paklausta apie Izraelio karinę operaciją Libane. D. Trumpas ėmė pasakoti, kad neseniai susitiko su įtakingu libaniečiu. „Aš paklausiau: ar jūs tikrai gyvenate Libane? Ar jūsų tėvai ten gyvena?“ – pasakoja D. Trumpas. Žmogus, pasak D. Trumpo, atsakė: „O, taip, jie ten gyvena.

Ukrainos gynybos pajėgos sužlugdė strateginę puolamąją operaciją, kurią Rusija planavo kovo mėnesiui, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. „Ukrainos gynybos pajėgos sužlugdė Rusijos strateginę puolamąją operaciją, kurią priešas planavo šiam kovui.

Pranešama, kad JAV viceprezidento J. D. Vance‘o buvo paklausta apie jo nuomonę dėl karo su Iranu, rašo „Sky News“. Jis žurnalistams sakė: „Mes turime protingą prezidentą, o anksčiau turėjome kvailus prezidentus, ir aš pasitikiu prezidentu Trumpu, kad jis atliks savo darbą.“ Vance‘as pakeitė nuomonę Tai buvo pasakyta pasirodžius pranešimams apie J. Vance‘o poziciją dėl karo.

JAV federalinis apeliacinis teismas pirmadienį leido prezidento Donaldo Trumpo administracijai laikinai atnaujinti neteisėtų migrantų deportaciją į šalis, kurios nėra jų gimtosios. JAV Pirmojo apygardos apeliacinis teismas 2 balsais prieš 1 panaikino žemesnės instancijos teismo įvestą draudimą vadinamosioms deportacijoms į trečiąsias šalis.

Naujas iššūkis Charkivui – daugiau nei milijoną gyventojų turintis rytų Ukrainos miestas, esantis priešakinėse linijose, kovoja su Vladimiro Putino armijos siunčiamais dronais. Žmonės bijo Chersono likimo, kur rusofašistai leidžia sprogmenis į žmonių pilnus autobusus ar susibūrimo vietas. Charkivo gyventojai sako jau įpratę netgi prie aviacinių bombų ar „šachedų“. Tačiau dabar susiduria su priešų siunčiamais pavojingais dronais, kurie savo taikinius persekioja, kol sunaikina.

Afganistano sostinėje Kabule kovo 16-osios vakarą įvairiose miesto vietose buvo girdimi sprogimai ir šūviai. Kovinių veiksmų garsai, be kita ko, buvo fiksuojami ir kitose vietovėse, rašo „24 Kanal“. Šaltinių, kalbėjusių su CNN, duomenimis, mažiausiai du sprogimai nugriaudėjo Kabulo rajone. Į įvykio vietą išsiųstos saugumo pajėgos ir skubiosios tarnybos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo NATO, pareikšdamas, kad nors Jungtinės Valstijos daugelį metų saugojo sąjungininkus, prireikus pagalbos jie esą neatsakytų tuo pačiu. Anot jo, tai yra viena iš pagrindinių Aljanso silpnybių, rašo „Sky News“. „Aš visada maniau, kad tai buvo NATO silpnybė – mes ketinome juos ginti“, – sako jis. Trumpas suabejojo NATO „Bet aš visada sakiau – kai mums prireiks, jie mūsų negins. O tai dar nėra tikras poreikis.

Populiariajai susirašinėjimo paslaugai „Telegram“ Rusijoje gresia būti išjungtai. Vartotojai pranešė, kad pirmadienį nebuvo galima prisijungti prie šios paslaugos mobiliosios ir internetinės versijos, o pirmiau sklandė gandai, kad nuo balandžio 1 d. ši paslauga bus visiškai uždrausta. Nuo 2025 m. vidurio Rusijoje blokuojami programėlių „Telegram“ ir „WhatsApp“ garso bei vaizdo skambučiai, mat valdžios institucijos teigia, kad šių susirašinėjimo paslaugų teikėjai nesilaiko Rusijos įstatymų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Baltųjų rūmų štabo vadovei Susie Wiles diagnozuotas ankstyvos stadijos krūties vėžys. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, pabrėždamas, kad jo artima patarėja gydymą pradės nedelsiant. „Susie Wiles yra nepaprasta štabo vadovė, puikus žmogus ir viena stipriausių žmonių, kuriuos pažįstu. Deja, jai diagnozuotas ankstyvos stadijos krūties vėžys, todėl ji nusprendė šį iššūkį priimti nedelsiant, nelaukdama“, – rašė D. Trumpas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.