Rusijos Čeliabinske „Gazprom“ degalinėje aidėjo šūviai, skelbia „74.ru“. Vienas vairuotojas šovė į kitą. Sužeistasis išgabentas į ligoninę, policija aiškinasi įvykio aplinkybes. Rusijos degalinėje aidėjo šūviai Konfliktas tarp vairuotojų degalinėje įsiplieskė liepos 11 d. Liudininkas minėtam leidiniui pasakojo, kad vienas iš vairuotojų norėjo prisipilti degalų be eilės. Kiti vairuotojai tuo pasipiktino, o pastabų sulaukęs vyras paleido šūvius.

Jungtinėse Valstijose tūkstančiai žmonių susirgo parazito sukeliama žarnyno infekcija, kuri lemia sunkų viduriavimą. 34 valstijose nustatyta daugiau kaip 1,6 tūkst. Ciklosporiazės atvejų. Dar 5,1 tūkst. atvejų tiriama, pranešė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Kadangi liga neretai lieka neatpažįstama arba apie ja nepranešama, tikrasis susirgimų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Populiarus Kroatijos kurortas antradienį tapo pirmuoju šalies miestu, uždraudusiu naktinę prekybą alkoholiu parduotuvėse, siekdamas užkirsti kelią girtavimui viešumoje, kuris kelia konfliktų tarp turistų ir vietinių gyventojų. Pastaraisiais metais vietos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė nemažai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti gatvėse apsvaigę turistai, kurie viešai šlapinasi, triukšmauja ir kelia problemų, daugiausia naktį.

Aiškėja daugiau detalių apie 61-erių serbo, kurio vos neišsiurbė pro lėktuvo langą, būklė. Apie tai rašo „Blid“, skelbia „Onet“. Anot leidinio, vyras išsigąsta, kai lauke praskrenda lėktuvas, sunkiai kalba, vis dar kenčia skausmus. Iš Serbijos kilęs Ljubiša Karović penktadienį, liepos 10 d., išgyveno tikrą košmarą. Vyras skrido „Ryanair“ lėktuvu iš Graikijos Salonikų į Vokietijos Memingeną.

Rusija pareiškė per 24 valandas atrėmusi masinę Ukrainos dronų ataką prieš Maskvos regioną, praneša agentūra „Reuters“. Sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad iš viso perimta 340 dronų. Jo teigimu, sunaikinta daugiau kaip 50 bepiločių, skriejusių į Maskvą. Rusija teigia per 24 valandas numušusi 340 į Maskvos regioną paleistų dronų Rusijos duomenimis, daugumą dronų oro gynyba numušė toli nuo miesto. Ukrainos komentaro kol kas nėra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvusiai žurnalistei E. Jean Carroll sumokėjo daugiau kaip 5 mln. dolerių kompensaciją dėl seksualinio išpuolio ir šmeižto. D. Trumpas sumokėjo E. J. Carroll iš viso 5,6 mln. dolerių (4,9 mln. eurų), rodo antradienį paskelbti teismo dokumentai. „Džiaugiamės, galėdami pranešti, kad ji gavo kompensaciją“, – pareiškė moters advokatė Roberta Kaplan. Trumpas buvusiai žurnalistei sumokėjo per 5 mln.

JAV pajėgos antradienį ketvirtą dieną iš eilės surengė smūgius prieš Iraną ir atnaujino jūrų blokadą, kurios tikslas – neleisti laivams plaukti į šios šalies uostus ir iš jų.

Antradienį Rusija puolė Ukrainos Sumus, skelbia „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad rusai panaudojo kasetinius šaudmenis, yra nukentėjusiųjų. Per Rusijos atakas prieš prekybinį laivą Pietų Ukrainoje ir dar du laivus Juodojoje jūroje antradienį žuvo trys žmonės, įskaitant laivo kapitoną, pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.

Prie Alkatraso salos, buvusio kalėjimo ir gausiai turistų lankomos vietos San Fransisko įlankoje, nuskendus 19 žmonių plukdžiusiam laivui, vienas asmuo žuvo, o dar du dingo, antradienį pranešė JAV pareigūnai. Dingusiųjų ieškojo vietos ugniagesių ir policijos komandų sraigtasparniai, lėktuvai bei gelbėjimo laivai, dirbę kartu su JAV pakrančių apsauga.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Irano Kirtiklio kalnas, esantis netoli Natanzo branduolinės jėgainės, galėtų tapti potencialiu JAV pajėgų taikiniu, nors nėra visiškai aišku, kas jame yra. „Kirtiklis – puikus taikinys, kuriam galima suduoti didelį ir galingą smūgį tiesiai prie pagrindinių durų“, – pirmadienį vakare duodamas interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Hugh Hewittui sakė jis. „Mes sunaikinsime Kirtiklio kalną.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali imtis tolesnės eskalacijos ir užpulti kitas šalis, jei jam nepavyks pasiekti savo tikslų kare prieš Ukrainą, interviu televizijai BFMTV pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak prezidento, jei Maskvai nepavyks iškovoti pergalės Ukrainoje, Rusijos vadovas „taps labai pavojingas ne tik mums“. „Jis bandys okupuoti kitas teritorijas, kitus žmones ir vėl žudys, žudys žmones“, – sakė V. Zelenskis.

Antradienį, liepos 14 d., Lenkijoje prastas oras sukėlė potvynius, apgadino pastatus ir sutrikdė transporto eismą. Labiausiai nuo audrų nukentėjo Peremislio ir Jelenia Guros miestai, o aštuonių vaivadijų gyventojai buvo įspėti dėl pavojingų meteorologinių reiškinių. Apie tai praneša „RMF24“. Peremislyje dėl smarkių liūčių daugelis gatvių tapo nepravažiuojamos, o dešimtys namų buvo užlieti.

Vienintelis prieš karą pasisakantis Rusijos politikas, planavęs rugsėjo mėnesį dalyvauti parlamento rinkimuose, antradienį pareiškė, kad Kremlius nori sutriuškinti jo kampaniją.

Antradienį Ukrainos karinis jūrų laivynas paskelbė, kad vienas iš jo jūrinių dronų Juodosios jūros vandenyse netoli Rusijos Novorosijsko uosto nuskandino rusų pasieniečių laivą. Pranešama, kad po drono „Sargan-3000“ atakos 62,5 metro ilgio rusų laive „Izumrud“ buvo žuvusiųjų ir sužeistųjų. Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Antradienį Kremlius sukritikavo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarus apie saugumo garantijas Ukrainai. „Suformuluoti saugumo garantijas Ukrainai be Rusijos dalyvavimo yra neįmanoma“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo Rusijos naujienų agentūros. F. Merzo komentarai parodė, kad europiečiai atsidūrė aklavietėje, teigė jis. Jei europiečiai tuo tikrai įsitikinę, „tai atmeta Europos šalių dalyvavimą sureguliavimo procese“, sakė D. Peskovas.

Antradienį Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20“, kai šis priartėjo prie Lenkijos oro erdvės. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas, kurį cituoja „TVP World“. Ministro teigimu, Rusijos žvalgybinio orlaivio perėmimas įvyko netrukus po vidurdienio, maždaug 30 kilometrų nuo kranto šalia Ustkos miesto. Vykdant NATO oro erdvės patruliavimo misiją buvo pakelti du Lenkijos naikintuvai.

Rusijos kariuomenė antradienį, liepos 14 d., raketomis smogė Mykolajivo ir Odesos sritims. Per atakas buvo apgriauti pastatai, kilo gaisrai, žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti. Kaip naujienų agentūrai UNIAN pranešė Odesos srities prokuratūros atstovė Inna Verba, dieną Rusijos ginkluotosios pajėgos dviem raketomis smogė gyvenamiesiems Odesos rajono kvartalams.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojams pavyko suvaldyti 1 hektaro ploto miško paklotės gaisrą Černobylio draudžiamojoje zonoje, pranešė tarnyba. Gesinimo darbai tęsiasi. Dėl greitų ir koordinuotų gelbėtojų veiksmų pavyko užkirsti kelią liepsnoms išplisti į didelius plotus. Tarnybos teigimu, padėtis visiškai kontroliuojama, imamasi priemonių visiškai užgesinti pavienius rusenančių žarijų židinius.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pašiepė JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) dėl jo pažado nustatyti didelius mokesčius visiems kroviniams, gabenamiems per Hormuzo sąsiaurį, teigdamas, kad Iranas taikytų mažesnį tarifą. „POTUS (JAV prezidentas) yra visiškai teisus. Kas užtikrina saugų ir patikimą komercinių laivų plaukimą per Hormuzo sąsiaurį, tas turėtų gauti atlygį už šią paslaugą. Iranas visada buvo šio sąsiaurio SERGĖTOJAS ir juo liks AMŽINAI. 20 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketvirtadienį geriausiu laiku kreipsis į tautą. Jis tai pranešė smarkiai paaštrėjus JAV ir Irano karo veiksmams. „Prezidentas Trumpas ketvirtadienio vakarą, 21 val. Rytų pakrantės (penktadienį 3 val. Lietuvos) laiku pasakys kalbą tautai. Dėkoju už jūsų dėmesį šiam reikalui!“ – pirmadienį savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas. Jis neatskleidė kalbos temos, o Baltieji rūmai iš karto neatsakė į prašymą pateikti išsamesnę informaciją.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė apie 120 mln. eurų paramą Moldovos oro gynybai stiprinti, atsižvelgiant į dronų grėsmę dėl Rusijos karo Ukrainoje. „Šia paramos priemone bus finansuojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms“, – nurodė ES.

Ukrainos antibalistinės gynybos pajėgumų stiprinimas yra ne mažiau svarbus karo užbaigimui nei smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis įraše „Telegram“ kanale. „Stiprūs ir pakankami antibalistiniai pajėgumai yra būtini norint užbaigti Rusijos karą su Ukraina. Jie yra ne mažiau svarbūs nei ilgojo ir vidutinio nuotolio smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje.

Vienas „Ryanair“ skrydis vos nesibaigė tragedija. Beveik penkių kilometrų aukštyje išdužus lėktuvo langui, stiprus oro srautas vos neišsiurbė 61-erių serbo. Vyrą nuo baisios mirties išgelbėjo jį laikiusi žmona ir kiti keleiviai bei… saugos diržas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šį skrydį iš Graikijos į Vokietiją „Ryanair“ keleiviai prisimins dar ilgai. Vos prieš valandą pakilęs lėktuvas leidžiasi avariniu būdu iš maždaug penkių kilometrų aukščio.

Kita žiema Ukrainai vėl gali būti sunki, nes Rusija, tikėtina, rengs aviacijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams. Europos Sąjunga jau ruošiasi suteikti pagalbą Ukrainai. Apie tai, kaip praneša UNIAN pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas. Kallas pranešė, kad ES šalių narių užsienio reikalų ministrai šiandien su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiga aptarė padėtį fronte ir Ukrainos energetikos atsparumo stiprinimą.

Jau praktiškai visus Rusijos regionus ir okupuotas Ukrainos teritorijas apėmus didelio masto degalų krizei, benzino problemas „pastebėjo“ ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida. Jis pripažino, kad krizės priežastimi tapo Ukrainos smūgiai, skelbia UNIAN. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai sukelia tam tikrų problemų dėl naftos produktų tiekimo Rusijoje, tačiau padėtis palaipsniui gerės“, – rusams pažadėjo V. Putinas.

Pirmadienį Rusijos policija suėmė prieš karą pasisakantį Kremliaus kritiką, kadaise mėginusį kandidatuoti ir varžytis su prezidentu Vladimiru Putinu bei planavusį dalyvauti parlamento rinkimuose po dviejų mėnesių. 63 metų Borisas Nadeždinas Rusijoje išgarsėjo 2024 m., kai netikėtai sulaukė paramos kandidatuoti prieš V. Putiną tų metų prezidento rinkimuose. Po neilgai trukusios kampanijos jam tai buvo uždrausta.

Ukraina per savaitę smogė daugiau nei šimtui Rusijos šešėlinių laivų Azovo jūroje, o šią naktį ne tik taikė į laivus, bet ir vėl sprogdino rusų naftos bazes. Rusijos degalų krizė virsta nuolatinėmis muštynėmis degalinėse, rusai ten mojuoja kumščiais ir skundžiasi, kad vietomis benzinas jau kainuoja 4 eurus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos balistinės raketos, ypač Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“, techniškai gali smogti Lenkijai ir Baltijos šalims. Tačiau Rusija neturi pakankamų išteklių plataus masto karui prieš Europą. Be to, ją riboja ekonominių ryšių praradimo rizika ir būtinybė išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte. Tai UNIAN pareiškė karo ekspertas Pavelas Narožnas. Pasak jo, jei kalbama apie plataus masto karą prieš Europos šalis, Rusijai reikėtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių – šimtų tūkstančių žmonių.

Latvijos karinės jūrų pajėgos pradėjo paieškos ir gelbėjimo operaciją, siekdamos surasti nardytoją, kuris dingo netoli Ruojos, kai nardė Baltijos jūroje ir tyrinėjo laivo nuolaužas. Pakrančių apsaugos tarnybos Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinavimo centras sekmadienį buvo informuotas apie nardytojo dingimą už maždaug dešimties jūrmylių į šiaurės rytus nuo Ruojos.

Per susitikimus aukštu lygiu Paryžiuje Ukraina pristatys tarptautiniams partneriams savo antibalistinę programą, per „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Prancūzija. Šiandien čia vyks svarbios derybos, galinčios atverti Ukrainai gerokai daugiau galimybių sustiprinti savo gynybą“, – sakė V. Zelenskis. Prezidentas pabrėžė, kad kova su balistinių raketų grėsmėmis bus svarbiausias susitikimų prioritetas.

Iškraunant krovinį Odesos srities uoste, laivas su Togo vėliava pateko į priešo ugnį, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, per „Telegram“ pranešė Ukrainos vicepremjeras atkūrimo reikalams ir Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba. „Rusija puolė civilinį prekybos laivą su Togo vėliava, kai šis krovė mineralines trąšas. Pataikius į laivo antstatą, kilo gaisras. Deja, žuvo trys įgulos nariai“, – sakoma pranešime.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad respublikos egzistavimą Rusijos imperijos ir TSRS sudėtyje vertina kaip kolonijinį laikotarpį. „XIX amžiuje buvome kolonizuoti. Vėliau priklausėme Tarybų Sąjungai, kurioje nepriklausomybės neturėjome. Buvome SSRS dalis, respublika, taip, bet be jokių teisių. Mūsų istorinėje atmintyje išliko supratimas, ką reiškia būti kolonija, o vėliau tapti laisva valstybe“, – kalbėdamas IV Šušino pasauliniame žiniasklaidos forume sakė I. Alijevas.

Karinei tarnybai įpareigoti ukrainiečiai nebegalės atvykti į Europos Sąjungą ir gauti laikinosios apsaugos kaip pabėgėliai, jei neturės pažymos, patvirtinančios jų teisėtą atleidimą nuo mobilizacijos. Tai taikoma ne tik vyrams, bet ir moterims. Apie atitinkamus pakeitimus Europos Komisija praneš liepą, praneša lenkų „Rzeczpospolita“. „Darbas dėl pakeitimų artėja prie pabaigos.

Vokietija finansuos 50 tūkst. Ukrainai skirtų kovinių dronų pirkimo sandorį, remdamasi savu šaltiniu pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Teigiama, kad šis užsakymas yra vienas iš didžiausių žinomų vienos kurios Vakarų šalies vyriausybės vykdytų Kyjivui skirtų dronų pirkimo sandorių.