Ukrainos pajėgos didžiausią dėmesį skiria Rusijos karinio potencialo mažinimui pietinėse okupuotose teritorijose, sako Ukrainos karinis ekspertas Aleksandras Musienko. Apie tai jis kalbėjo „Radio NV“, rašo UNIAN. Vienas iš taikinių – Sevastopolis. Anot A. Musienkos, Ukrainai nėra labai svarbu, kur Rusijos okupantai persikels iš okupuoto Sevastopolio.

Ukraina sėkmingai pradėjo dronų smūgių į Rusijos logistiką tiek palei fronto liniją, tiek vidutiniu atstumu kampaniją, suvaržiusią Rusijos gebėjimą perkelti kareivius į frontą, teigia Vašingtone įsikūręs JAV karo tyrimų institutas (ISW). „Galimo Rusijos priverstinio rezervistų šaukimo poveikis mūšio laukui lieka neaiškus, atsižvelgiant į Rusijai didėjantį kareivių poreikį ir tai, kad Ukrainos dronų smūgiai trukdo Rusijos karių judėjimui fronto linijos link“, – sakoma ISW pranešime.

Rusijos pajėgoms trečiadienį apšaudžius vaikų žaidimų aikštelę Chersone, žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, įskaitant du vaikus, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sudavė naujų smūgių Irano pietuose. Irano revoliucinė gvardija ketvirtadienį nusitaikė į amerikiečių bazę, taip atsakydama į JAV smūgius šalies pietuose, pranešė Irano valstybinis transliuotojas IRIB.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino išsiuntęs laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad dabartinė padėtis reikalauja skubių veiksmų, teigiama V. Zelenskio pareiškime „Telegram“. „Retai pasitaiko, kad kitos valstybės vado vai laišku vienu metu kreiptųsi ir į Jungtinių Valstijų prezidentą, ir į Kongresą, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad turime veikti greitai ir veiksmingai“, – sakė valstybės vadovas.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos rezidencija, tikėtina, yra įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetinių taikinių sąrašą, sudarytą tam atvejui, jei Baltarusija būtų įtraukta į karą. Tai komentare „Telegraf“ pareiškė karo analitikas Oleksijus Hetmanas. Pasak jo, 500 taikinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuotų smogti Baltarusijos teritorijoje eskalacijos atveju, iš esmės apima visą šalies karinę ir pramoninę infrastruktūrą.

Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolio uoste, dislokuoti oro gynybos daliniai trečiadienio rytą numušė daugiau nei 20 Ukrainos dronų, o Ukraina taip pat panaudojo „Storm Shadow“ raketas, „Telegram“ kanale pranešė miesto gubernatorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Pasak Michailo Razvožajevo, per ataką buvo apgadinti keli pastatai, įskaitant centrinio banko regioninį skyrių ir aštuonių aukštų daugiabutį, bet nukentėjusiųjų nebuvo.

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

Lenkijos ginklų pramonė galėtų pradėti šalyje gaminti raketas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, Vašingtonui davus „pirminį pritarimą“ šiai idėjai, pareiškė gynybos ministras. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį Otavoje susitiko su Kanados gynybos ministru Davidu McGuinty aptarti Otavos dalyvavimo Europos gynybos finansavimo programoje SAFE.

JAV Nebraskos valstijoje šuo paleido šūvius, skelbia „Fox News“. Incidento metu buvo sužeista moteris. Skelbiama, kad šuo ir ginklas buvo sunkvežimyje. Sunkvežimio vairuotojas sustojo į degalinę ir parduotuvę. Šeimininkas nuėjo apsipirkti, šuo liko sunkvežimyje. Kitas keleivis taip pat išlipo iš sunkvežimio, tačiau stoviniavo jo priekyje. Šuo peršovė moterį Šuo, likęs sunkvežimyje, užkliudė ginklą, kuris buvo užtaisytas. Ginklas iššovė.

Antradienį Izraelis pranešė smogęs į naująjį „Hamas“ karinio sparno Gazos Ruože lyderį Mohammedą Odehą, tačiau nenurodė, ar pareigūnas buvo sužeistas.

Siekdama sustiprinti Baltijos šalių gynybą, NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje, antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Šiuo metu NATO operacijas Baltijos šalyse ir Lenkijos šiaurėje prižiūri viena daugianacionalinė būstinė, įsikūrusi Ščecine, Lenkijoje.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Exilenova+“ duomenimis. Skelbiama, kad smogta Taganrogui, virš miesto esą pakilo tirštų dūmų stulpas. Pirminiais duomenimis, miestui suduoti bent du smūgiai. Sprogimai Rusijoje Neoficialiai nustatyta, kad smūgio taikiniu galėjo būti aviacijos techninės priežiūros ir remonto objektas.

Ukrainos kariškiai jau nustatė pirmuosius 500 taikinių Baltarusijos teritorijoje, jei dabartinis jos lyderis nuspręstų visapusiškai įsitraukti į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, dar žinomas kaip Magyaras. Jis „Telegram“ platformoje paskelbė perspėjimą dabartiniam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. „Šuns lojimas nekanda. Plėšrus paukštis – ne toks. Pirmieji 500 taikinių jau taikiklyje.

Grėsmė iš Baltarusijos išlieka, tačiau mažai tikėtina, kad baltarusiai ryšis siųsti savo karius į Ukrainą. Apie tai „Ukrainos radijo“ eteryje pareiškė analitinio projekto „DeepState“ vienas iš įkūrėjų Romanas Pohorelyjus. „Ukrainos gynyba šiandien išlieka gana veiksminga, palyginti su 2022 metais. Grėsmė buvo visada. Rusai turi galimybę ir moka greitai permesti savo pajėgas bei vykdyti rotacijas.

Rusų režisierius Andrejus Zviagincevas sureagavo į Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimą, kad jis „neturi balso teisės“. Kino kūrėjas pabrėžė, jog tokios teisės neturi ne tik jis, bet ir šimtai milijonų Rusijos piliečių. „Taip, visiškai teisingai, neturiu balso teisės, kaip jos neturi ir šimtai milijonų rusų“, – sakė A. Zviagincevas.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. „Tai dar vienas žingsnis ilgalaikiame Rusijos elgesio modelyje, kuris apima sistemingą dezinformaciją ir politinį spaudimą Baltijos šalims. Maskvos retorika pasižymi priešiškumu, nepagrįstais kaltinimais ir iškraipytais naratyvais.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, ketina gerokai sumažinti savo karinį indėlį į NATO. JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho pasiuntinys susitikime Briuselyje praėjusią savaitę informavo sąjungininkes apie tai, kad Vašingtonas ateityje „skirs žymiai mažiau pagrindinių karinių pajėgumų“. Apie tai antradienį rašo vokiečių leidinys „Spiegel“. Pajėgumų mažinimas esą, be kita ko, palies „JAV naikintuvus, karo laivus, dronus ar degalų pildymo lėktuvus“. Anot duomenų, JAV planuoja skir...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė Kyjive vykusio Tarptautinio miestų ir regionų aukščiausiojo susitikimo atidaryme. Savo kalboje jis atskirai pasveikino Sviatlaną Cichanouskają ir pajuokavo apie neseniai Aliaksandro Lukašenkos išsakytą norą susitikti, taip sukeldamas juoką ir aplodismentus salėje.

Rusija ir toliau vykdo masines atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą ir žudydama taikius gyventojus. Be to, neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyti grasinimai dėl naujų smūgių Kyjivui. Kaip rašo „Bild“, Kremlius neatsisako savo planų užimti visą Donbasą, nepaisant to, kad Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos pajėgoms. Tikėtina, kad Rusija jau yra parengusi karinių veiksmų planą 2026 metų vasarai, o smūgiai Kyjivui gali būti tik jo pradžia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pagrasino naujais smūgiais Kyjivui ir paragino evakuoti diplomatus, teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su Marco Rubio Rusijos vadovo Vladimiro Putino nurodymu.

Kyjivas atsigauna po vienos masiškiausių Rusijos atakų, kurios metu maskoliai panaudojo branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“. Sprogimai griaudėjo visuose, be išimties, sostinės rajonuose, dešimtys žmonių gydomi ligoninėse, tarp jų – ir du vaikai. O iškart po šio Vladimiro Putino teroro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą nuo pat karo pradžios paskambino Aleksandrui Lukašenkai.

Vaizdo įraše užfiksuota neįtikėtinai pavojinga, bet laimingai pasibaigusi istorija iš Austrijos Alpių. Ten saulėtą popietę į dangumi sklendžiantį parasparnį įskriejo nedidelis lėktuvas. Parasparnio lakūnė kaip akmuo krito žemyn, tačiau sugebėjo laiku išskleisti atsarginį parašiutą. 44-erių parasparnio skraidytoja užkabino lėktuvą „Cessna 172 F182Q“ tiesiai virš Pinzgauerio Hütte, Piesendorfe. Pramoga per akimirką virto košmaru.

Padėtis fronto linijoje pasižymi Ukrainos pozicijų stiprėjimu dėl bepiločių orlaivių, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos naudojimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, Ukrainos pozicijos palei fronto liniją dabar atrodo stabilesnės. Jis pažymėjo, kad tai tapo įmanoma dėl kelių veiksnių derinio: Ukrainos karių drąsos, aktyvaus bepiločių sistemų naudojimo, technologinių sprendimų ir tolimojo nuotolio smūgių priešo logistikai.

Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), nes derybos su jomis neva buvo bevaisės ir šios šalys atsisako nutraukti tariamus rusų teisių pažeidimus, pirmadienį pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis rusų laikraščiu „Izvestija“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalys...

Į Kyjivą atvykusi ir naujausioje Rusijos atakų vietoje apsilankiusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas yra tiesioginis šios agresijos bendrininkas. Ji kartu tinkle „X“ paskelbė sugriovimų Ukrainos sostinėje nuotraukas. „Šiandien savo akimis pamačiau vakarykštės rusų atakos Kyjve padarinius“, – rašė S. Cichanouskaja.

JAV pareigūnai prašo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, kad būtų leistas šio produkto tranzitas per jų teritorijas, pirmadienį paskelbė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (RFE/RL). Nedatuotame, nepasirašytame vieno puslapio dokumente, atsiųstame trims su Baltarusija besiribojančioms šalims, kurį gavo RFE/RL, remiamasi kovo mėnesį priimtu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimu panaikinti sankcijas valstybinei trąšų gigantei ...

Laikinas JAV naftos sankcijų Rusijai sušvelninimas suteikė Kremliui galimybę „normalizuoti“ naftos pardavimą pasaulinėje rinkoje ir padidinti pajamas iš energijos išteklių eksporto. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai interviu „UA TV English“ sakė amerikiečių teisininkas, užsienio politikos ekspertas ir buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Davidas Tafuri. Jo teigimu, net trumpalaikės išimtys sukuria Rusijos naftos „normalizavimo“ pasaulinėje rinkoje efektą.

Rusijos pajėgos pirmadienio rytą surengė oro antskrydį Kramatorsko mieste Donecko srityje. Tai tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka. Jo duomenimis, į miestą buvo paleistos penkios sklendžiančios bombos. Pirmiausiai smogta gyvenamiesiems kvartalams ir civilinei infrastruktūrai. Vietos prokuratūros duomenimis, žuvo du žmonės – 38-erių moteris ir 69 metų vyras. Dar trys asmenys buvo sužeisti.

Latvija kreipsis į Lietuvą su prašymu išduoti nemokaus banko „Latvijas Krajbanka“ bendrasavininkį Vladimirą Antonovą, pranešė Latvijos generalinė prokuratūra. Generalinė prokuratūra tolesnio V. Antonovo likimo jam Lietuvoje iškeltoje baudžiamojoje byloje nekomentavo, tačiau pažymėjo, kad sprendimą dėl ekstradicijos turi priimti Lietuvos valdžios institucijos. Balandžio viduryje naujienų agentūra „LETA“ pranešė, kad Latvijos generalinė prokuratūra V. Antonovui išdavė Europos arešto orderį.

JAV pareigūnai prašo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, kad būtų leistas šio produkto tranzitas per jų teritorijas, pirmadienį paskelbė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (RFE/RL). Nedatuotame, nepasirašytame vieno puslapio dokumente, atsiųstame trims su Baltarusija besiribojančioms šalims, kurį gavo RFE/RL, remiamasi kovo mėnesį priimtu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimu panaikinti sankcijas valstybinei trąšų gigantei ...

„The Telegraph“ skelbia, kad Rusija pasitelkia GPS trikdžius ir klastoja signalus, kad Kyjivo dronus nukreiptų į NATO oro erdvę. Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjo dronų incidentų. Lietuvoje oro pavojus dėl į šalį galimai įskridusių dronų buvo paskelbtas du kartus.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl pagrasino Ukrainai. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, M. Zacharova pareiškė, kad Ukrainos laukia nauji smūgiai. „Atsakomieji smūgiai buvo ir bus suduoti Kyjivui“, – cituojama ji.