Gatvių remonto darbai vieniems atrodo būtini miesto atnaujinimui, o kitiems tai gali virsti kasdiene kova dėl išlikimo. Kol dalis sostinės verslų skaičiuoja dėl užtvertų gatvių ir sumažėjusių klientų srautų patiriamus nuostolius, savivaldybė tikina, kad apie darbus informuoja iš anksto ir ieško būdų, kaip nepatogumus sumažinti.

Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai, kaip ir anksčiau, aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 2,7 proc., Valstybės kontrolė teigia, jog šalies ekonomika atlaikė geopolitinius iššūkius, tačiau artimiausiais metais ji augs netolygiai. Pasak institucijos, šiemet šalies ūkį dar skatins vartojimo šuolis dėl pensijų kaupimo reformos, tačiau jam nuslopus kitąmet augimas pristos, penktadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą.

Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ su svečiais iš grupės „Dinamika“ netrūko juoko, aštresnių pasisakymų ir atvirų prisipažinimų apie vairavimo stilių, erzinančias situacijas kelyje bei tai, kas gali išvesti iš kantrybės net ramiausią vairuotoją. Nors iš „Dinamikos“ grupės dažniausiai vairuoja Irma Jurgelevičiūtė, nuomonės apie jos vairavimo stilių – labai spalvingos.

Žlugusio banko „Snoras“ akcininko Vladimiro Antonovo ekstradicijos prašymą penktadienį nagrinėjęs Prancūzijos teismas įpareigojo Lietuvą pateikti papildomos informacijos, skelbia prancūzų žiniasklaida. Kaip teigiama portalo „La Depeche“ pranešime, papildomos informacijos prašoma prieš Reno miesto apeliaciniam teismui priimant sprendimą dėl V. Antonovo perdavimo Lietuvai – jis pats tam prieštarauja. BNS susisiekė su teismu, tačiau jis į užklausą kol neatsakė.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Dalis lietuvių domisi pakeitimais, susijusiais su antrosios pensijų pakopos sistema. Ekspertai neslepia, kad dalis žmonių gali nuspręsti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tad verslo atstovai jau trina rankomis ir ruošiasi galimam pirkimų bumui. Tiesa, kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas gali skirti naujo automobilio įsigijimui.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, keitėsi skirtingai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi išliko degalai Estijoje, brangiausias benzinas – Latvijoje, dyzelinas – Lietuvoje.

Aktorė Toma Vaškevičiūtė laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ atskleidė džiugią žinią – ji ir architektas Aleksandras Kavaliauskas susižadėjo. Apie naują santykių etapą žinoma moteris prabilo interviu metu. Kai laidos vedėjas užsiminė, jog Tomos pilnatvei trūksta tik vestuvių, aktorė šmaikščiai tam pritarė. Prakalbo apie vestuves Laukimas gali neužtrukti, aktorė laidoje atskleidė faktą – pora neseniai oficialiai tapo sužadėtiniais.

Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau. 2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc.

Pasaulio aviakompanijų keleivių apyvarta 2025-aisiais, palyginti ankstesniais metais, išaugo 5,3 proc. iki rekordinių apimčių, skelbia Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Vidutinis reisų užpildymas per metus didėjo nuo 83,5 proc. iki 83,6 proc., o tai – taip pat yra rekordinis rodiklis. Tarptautinių reisų keleivių apyvarta augo 7,1 proc., vietinių – 2,4 procento.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų. „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Lietuvos eksportas 2025 metais augo 0,6 proc. iki 37 mlrd. eurų, o importas – 5,2 proc. iki 43,5 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 6,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, o importavo – iš tų pačių šalių. Eksporto į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, o importo iš jų – 68,5 proc. Per 11 mėnesių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.

JAV informacinių technologijų milžinės „Apple Inc.“ valdoma įmonė Lietuvoje „Apple Lithuania“ vienintelei akcininkei, Airijos „Apple distribution international“ 2024-2025 finansiniais metais išmokėjo 12,76 mln. eurų dividendų – 10 proc. daugiau nei 2023-2024 metais (11,58 mln. eurų). Kaip rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos, 2022–2023 finansiniais metais ji išmokėjo 21,89 mln. eurų dividendų, tuo metu visais kitais metais nuo jos įkūrimo 2018-aisiais akcininkei grąžos nedavė.

Nuotolinis darbas iš kitos šalies daugeliui atrodo paprastas sprendimas – pakanka kompiuterio ir interneto, o darbas tęsiasi kaip įprastai. Tačiau VMI įspėja, kad gyvenant ir dirbant užsienyje gali keistis ne tik kasdienybė, bet ir tai, kur atsiras prievolė mokėti mokesčius. Lietuviškus ar nebūtinai mažesnius užsienio šalies mokesčius teks mokėti priklausomai nuo gyventojo rezidavimo statuso, jo ryšių su Lietuva ir realiai praleisto laiko kitoje šalyje.

Ketvirtadienį auksas toliau brango ir buvo parduodamas šiek tiek žemiau nei 5 600 JAV dolerių už unciją (31,1 g), o sidabro kaina viršijo 120 dolerių, investuotojams geopolitinio ir ekonominio nestabilumo sąlygomis ieškant saugaus turto. Pasak „Reuters“, aukso neatidėliotino sandorio kaina šoktelėjo 3 proc. – iki 5 560,07 dolerių už unciją, po to, kai sesijos metu trumpam buvo pasiektas rekordinis 5 594,82 dolerių lygis. Metalo kaina siekė rekordines aukštumas devynias sesijas iš eilės.

Restoranuose ar kavinėse klientams dažnai pasiūlomas vanduo, o kartais jo paprašo patys lankytojai. Vis tik daugelis jų nustemba, kai gavę sąskaitą pamato, kad už paprastą stiklinę ar ąsotėlį vandens iš čiaupo teks susimokėti. Ir ne bet kiek, o kartais ir 3–5 eurus. Socialiniame tinkle lietuviai piktinosi mokamu vandeniu Lietuvos kavinėse. Pvz., kaunietė Greta papasakojo, kad už dvi stiklines vandens su citrina teko sumokėti 3 eurus. Tuo metu Olgita už stiklinę vandens mokėjo 1,80 euro.

Neringos taryba ketvirtadienį pritarė taikos susitarimui, kuriuo siekiama baigti ginčą dėl sklypo Nidos pušyne, šiaurinėje miesto dalyje, netoli Kuršių marių, kur nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Eriadas“ netiesiogiai valdoma įmonė „Semelitas“ planuoja vystyti mažaaukščių daugiabučių kvartalą. Susitarimui pritarė 11 tarybos narių, vienas balsavo prieš, keturi susilaikė.

Tęsiantis įstrigusių vilkikų pasienyje ir kontrabandinių balionų krizei, Lietuva svarsto apie galimybes susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygiu, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Kaip mes žinome, Baltarusija dabar provokuoja, kad būtų susitikimas viceministrų lygiu. Šiuo metu neatsisakoma, svarstoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Motuzas.

Kiekvienais metais iki gegužės pradžios didelė dalis Lietuvos gyventojų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikia praėjusių metų pajamų mokesčio deklaracijas. Tik tą padarius galima pasinaudoti kai kuriomis lengvatomis ir susigrąžinti pinigų, jeigu praėjusiais metais sumokėjote daugiau pajamų mokesčio, nei priklauso.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla Inc.“ grynąjį pelną paskutinį 2025-ųjų ketvirtį sumažino 61 proc., sumenkus pardavimams bei išaugus sąnaudoms, bendrovės vadovui Elonui Muskui didinant investicijas į naujas technologijas, pirmiausia – į dirbtinio intelekto. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, grynasis pelnas sunyko nuo 2,13 mlrd. iki 840 mln. JAV dolerių, pardavimų pajamos – 25,7 mlrd. iki 24,9 mlrd. dolerių.

Namų ūkiams euro zonoje bankų išduotų paskolų suma gruodį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, padidėjo 3,0 proc. iki 7,112 trln. eurų, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Rodiklis augo nuo 2,9 proc. lapkritį, pasiekė aukščiausią per bemaž trejus metus lygį, viršijo rinkos lūkesčius – vidutiniškai 2,9 proc., pažymi „Trading Economics“. Tolesnis augimas atspindi tvirtą skolinimosi paklausos atsigavimą, kurį skatina ECB pinigų politikos švelninimo sprendimai.

Energetinis saugumas privalo būti integruotas į projektus nuo pat jų planavimo pradžios, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Kritinė energetikos infrastruktūra šiandien yra vienas pagrindinių taikinių, todėl turime būti pasirengę bet kokiems scenarijams. Energetinis saugumas neatsiejamas nuo infrastruktūros apsaugos ir atsparumo, todėl šie aspektai privalo būti integruoti į energetikos projektus nuo pat jų planavimo pradžios“, – pranešime sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Šalta žiema kelia įtampą tiek gyventojams, tiek šilumininkams. Šie katilus kūrena visu pajėgumu. Miškuose urėdijų darbininkai sudėtingomis sąlygomis per sniegą ir ledą ruošia biokurą. O jo ir dujų atsargos ne tik senka, bet ir toliau kyla kainos, mat paklausa nemažėja. Tad gyventojams šilumininkai ruošia vis didesnes sąskaitas ir ruošiasi skolininkų lavinai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kadangi šaltukas Lietuvoje laikosi, o šildymas tik brangsta, gyventojai noriai teikia prašymus dėl šildymo kompensacijų. Vis tik ne visi veikia sąžiningai – kai kurie mėgina gudrauti ir už šildymą gauti dvigubai daugiau pinigų. Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas trečiadienį pareiškė, kad darosi vis labiau neramu, jog Europa tampa pernelyg priklausoma nuo amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD), ypač po to, kai sąjungininkus sukrėtė prezidento Donaldo Trumpo grasinimai dėl Grenlandijos. „Geopolitinis sąmyšis dėl Grenlandijos tapo pavojaus signalu“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Jorgensenas.

Lietuva už 210 mln. eurų įsigyja tiltatiesių sistemas, skirtas tankų ir kitų kovos mašinų paramai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, iš įmonės „KNDS Deutschland“ įsigyjamos sistemos „Leopard 2 A8 Leguan“. Pasirašyta sutartis apima atsarginių dalių komplektus, operatorių ir mechanikų mokymo kursus, mokymui skirtus simuliatorius ir treniruoklius bei techninę dokumentaciją.

Trečiadienio vakarą atšaukti Suomijos kompanijos „Finnair“ skrydžiai iš Helsinkio į Vilnių ir atgal, dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos Vilniuje antradienį vakare bei nepalankių oro sąlygų vėluoja dalis skrydžių, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė. „Du skrydžiai Helsinkis–Vilnius ir Vilnius–Helsinkis atšaukti, tačiau oro linijos priežasčių, kodėl jie yra atšaukti, nenurodė“, – BNS sakė Vitalija Ročė.

Viena didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ už 42,7 mln. eurų (su PVM) per 30 mėnesių turėtų rekonstruoti vieną pagrindinių elektros jungčių su Latvija – 83 kilometrų ilgio 330 kV oro liniją Aizkrauklė–Panevėžys. Sprendimą pasirašyti sutartį su bendrove trečiadienį priėmė elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Sutartį dar turės patvirtinti „Litgrid“ akcininkai vasario 20 dieną.

Dėl fiksuotų kontrabandiniams balionams būdingų atžymų pastarąją parą tris kartus uždarius oro erdvę virš Vilniaus oro uosto (VNO), į kitus oro uostus buvo nukreipti 5 skrydžiai ir paveikti 700 keleivių, praneša Lietuvos oro uostai (LTOU). Oro erdvė virš VNO buvo uždaryta antradienį nuo 19.05 val. iki 20.24 val. Tą patį vakarą 23.18 val., fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams, oro erdvė vėl buvo uždaryta iki kitos dienos 00.06 val.

Konkurencijos taryba šiemet planuoja tikrinti 17 interneto platformų, tarp kurių – finansinių technologijų įmonė „Paysera LT“, bilietų platinimo įmonė „Kakava LT“, gydytojų paieškos ir registracijos platforma „Mano daktaras“. Kaip pranešė taryba, siekiama įvertinti informaciją apie platformų veiklą, prižiūrėti, kaip bendrovės laikosi reikalavimų, bei teikti verslui konsultacijas.

Aukso kainai pasiekus visų laikų rekordą ir perkopus 5 tūkst. JAV dolerių už unciją (šios dienos kursu – 4,2 tūkst. eurų), Lietuvos banko (LB) atstovas teigia, kad šalies centrinis bankas galėjo uždirbti nusipirkęs aukso, tačiau to nepadarė dėl ilgalaikės politikos. „Retrospektyviai žiūrint, be abejo, prašovėm. Jeigu mes būtume nusipirkę daugiau aukso, būtume uždirbę. (...) Aukso kiekį mes turim stabilų nuo tų laikų, kai atkūrė Lietuvos bankas savo veiklą Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ateityje gali tiek mažinti, tiek didinti bazines palūkanų normas – tokie šansai yra lygūs, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Agentūrai „Reuters“ G. Šimkus teigė, kad aiškumo dėl būsimų ECB sprendimų mažai, bet artimiausiame posėdyje vasarį bankas vis dėlto nesitrauks nuo savo politikos euro zonoje palaikyti 2 proc. tikslui artimą infliaciją.