JAV išlieka strategine Ukrainos partnere, ir šalis bendradarbiaus su bet kuriuo amerikiečių išrinktu prezidentu, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis davė interviu „Fox News“, kur jo buvo paklausta apie tolimesnį bendradarbiavimą, jei naujuoju JAV prezidentu taptų Donaldas Trumpas, rašo „Ukrinform“. Zelenskis: tikiuosi, kad Trumpas nebus nusistatęs prieš Ukrainą V. Zelenskis pabrėžė, kad dirbtų su bet kuriuo JAV prezidentu.

Pagal humanitarinį projektą vykdomų statybų aikštelė šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje buvo apšaudyta iš minosvaidžių, pranešė Izraelio vyriausybinės veiklos Palestinos teritorijose koordinavimo agentūra COGAT, nurodydama, kad antpuolio metu statybų aikštelėje lankėsi JT darbuotojai.

Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė: „Atsisakėme savo konfrontacinės retorikos ir grįžome prie esminio dialogo“.

„Lukašenka nėra Baltarusijos arba mūsų tautos kovotojas ir gynėjas. Jis gina tik savo paties galią. Jis išdavė viską, ką Baltarusija turėjo: identitetą, kultūrą, istoriją, vien tam, kad išliktų valdžioje“, – sako Sviatlana Cichanouskaja. Ji pabrėžia, kad diktatoriai nėra tie žmonės, su kuriais galima derėtis – su jais reikia kovoti.

Rusija nuo 2014 m. neteisėtai ir sistemingai sulaikė tūkstančius civilių ukrainiečių, teigiama trijų teisės eksperčių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdžiui Vienoje pristatytoje ataskaitoje. Eksperčių teigimu, jos turėjo „tinkamo pagrindo“ manyti, kad per tą laikotarpį buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. 2014 m. Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o 2022 m. vasarį Ukrainoje pradėjo plataus masto invaziją.

Ранее «Новая газета» сообщила, что МИД РФ может запретить переоформление загранпаспортов и других документов консульскими учреждениями за границей.

Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija. Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.

Charkivo televizijos bokšto, į kurį pataikė Rusijos raketa Ch-59, funkcionalumas buvo iš esmės atkurtas, rašo UNIAN. Anot Charkivo srities karinės administracijos vadovo Olego Syniehubovo, televizijos signalas jau atkurtas. Charkivo televizijos bokšto funkcionalumas atkurtas Vis dėlto yra tam tikrų bėdų su vartotojų perjungimu. „Yra tam tikrų momentų dėl perjungimo, mes bendraujame su žmonėmis, kad būtina naudoti MX-7 signalus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. „Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne. „Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis. Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.

Nuo spalio 7 dieną prasidėjusio karo, kurį sukėlė masiniai „Hamas“ išpuoliai prieš Izraelį, pradžios į Egiptą iš Gazos Ruožo atvyko nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst. palestiniečių, ketvirtadienį pranešė palestiniečių ambasadorius Kaire.

Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo.

Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose. Kosminį laivą iškėlė nešančioji raketa „Langer Marsch 2F“. Astronautai Ye Guangfu, Li Congas ir Li Guangsu pakeis dabartinę „Tiangong“ įgulą, dirbusią kosmose šešis mėnesius. Šį į Žemę turėtų grįžti kitos savaitės pradžioje.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas susirgo plaučių uždegimu, ketvirtadienį pranešė vyriausybės informacijos centras (Centrum Informacyjne Rządu, CIR). „Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas artimiausiomis dienomis apribos viešą veiklą. Tai būtina dėl diagnozuoto plaučių uždegimo ir taikomo gydymo“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė CIR.

Lenkijos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad vienas rusas – istorinių rekonstrukcijų mėgėjas – buvo įkalintas už šnipinėjimą Maskvos naudai.

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas šias pareigas.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir daugiau nei dešimties kitų šalių vadovai ketvirtadienį bendrame pareiškime paragino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ paleisti dešimtis laikomų įkaitų.

Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją.

Ketvirtadienį pasirodė Baltarusijos saugumo tarnybos žinia, kad neva buvo užkirstas kelias iš Lietuvos paleistų dronų išpuoliams prieš Minską. Lietuvos kariuomenė ir institucijos tokius pareiškimus griežtai paneigė, o ekspertai pažymėjo, kad Baltarusijos dezinformacija nėra nauja, ji nukreipta į vidaus auditoriją ir neturėtų kelti nerimo Lietuvos gyventojams.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą.

Malaizijoje šventės repeticija baigėsi tragedija – ore susidūrė du kariniai sraigtasparniai ir su trenksmu nukrito ant žemės. Dešimt žmonių, tą lemtingą dieną pakilusių į dangų, žuvo vietoje. O Los Andžele vienam tinklaraštininkui pavyko nufilmuoti neįprastą lėktuvo nusileidimą, o Libane dėl gamtinių anomalijų lėktuvas apskritai negalėjo pakilti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Malaizijoje sraigtasparniai užkliudė vienas kitą ir milžinišku greičiu rėžės į žemę.

Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Tai pirmas pranešimas apie Švedijos karių paramą nuo kovo mėnesio, kai šalis įstojo į NATO.

Суд в Москве арестовал недвижимость, активы и банковские счета замминистра обороны Тимура Иванова, подозреваемого в коррупции. Об этом в ночь на 25 апреля сообщило ТАСС со ссылкой на правоохранительные органы.

Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. M. Kalesnikava, atliekanti 11 metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą 2020 metais Baltarusijoje organizuojant antivyriausybinius protestus, ir kiti įkalinti opozicijos veikėjai ištisus mėnesius laikomi be ryšio su išoriniu pasauliu, todėl baiminamasi dėl jų gerovės.

Baltarusijos saugumo (KGB) vadas Ivanas Tertelis pareiškė, jog šalies spec. tarnybos neva užkirto kelią bepiločių smūgiui iš Lietuvos teritorijos objektams Minske. Pastaruoju metu matomas Baltarusijos režimo informacinio karo veiksmų suaktyvėjimas, siekiant sukelti chaosą kaimyninėse valstybėse. Lietuvos institucijos neigia su realybe nieko bendro neturinčius I. Tertelio teiginius.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai. Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo. Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.

Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais. „Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per daugiau nei šešis mėnesius trunkantį Izraelio ir palestiniečių kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 34 305 žmonės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Europą susidoroti su pasikeitusio pasaulio iššūkiais ir perspėjo, kad „mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“.

Baltarusijos saugumo tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad užkirto kelią iš Lietuvos paleistų dronų išpuoliui prieš Minską, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Kariuomenės strateginės komunikacijos atstovai teigia, kad tai 99 proc. dezinformacinė ataka.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį atskrido į Pekiną derybų su Kinijos aukščiausio rango pareigūnais, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Kinija nėra paskelbusi planų A. Blinkenui susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, tačiau per praėjusį JAV valstybės sekretoriaus vizitą birželio mėnesį apie tokį susitikimą buvo paskelbta paskutinę minutę.

Naudodamos tolimojo nuotolio raketas ATACMS, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės pabloginti Rusijos logistiką ir sukelti pavojų rusų aerodromams užnugaryje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų (ISW) instituto analitikai. Tiesa, čia pat analitikai priduria, kad yra tikimybė, jog kelis mėnesius vėluojanti amerikiečių pagalba leido rusams pasirengti.

Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė apšaudė 10 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti trys žmonės. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Priešas apšaudė Antonivką, Kizomysą, Romaškovę, Inženernę, Sadovę, Beryslavą, Kačkarivką, Olhivką, Osokorivką ir Chersoną. Apgadintas daugiaaukštis pastatas ir privatus namas. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, automobiliai ir dujotiekis.

JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos trečiadienį prie Jemeno krantų numušė keturis hučių sukilėlių paleistus dronus ir priešlaivinę raketą, pranešė amerikiečių pareigūnai, Raudonojoje jūroje tęsiantis šios Irano remiamos grupuotės atakoms prieš laivus.

Naktį nukrito „Mulen Ružo“ vėjo malūno, vieno garsiausių Paryžiaus lankytinų objektų, mentės, bet niekas nesužeistas, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė ugniagesiai. Paryžiaus ugniagesių teigimu, didesnės griūties pavojaus nėra. Nelaimės, įvykusios likus vos keliems mėnesiams iki Prancūzijos sostinėje prasidėsiančių olimpinių žaidynių, priežastis kol kas nežinoma.