Antradienio rytą Lietuvos degalinėse visų rūšių degalų kainos išaugo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos svyravo nuo 1,94 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,09 euro ir buvo 3,21 proc. didesnė nei pirmadienį (2,02 euro). Pigiausias dyzelinas antradienio rytą buvo „Madalva“ tinklo degalinėje Tauragės rajone ir „Eniris“ tinklo degalinėje Plungėje – 1,94 euro.

Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda svarbius krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė atnaujinimo darbus. Ruošiamasi tvarkyti tris šio kelio ruožus, kurių bendras ilgis siekia apie 9 kilometrus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Krašto kelias Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (Nr. 108) yra vienas pagrindinių krašto kelių Vilniaus rajone.

Rengiant kitų metų valstybės biudžetą ypatingas dėmesys turės būti skiriamas gyventojų pragyvenimo išlaidoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominei ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. Anot jo, dėl vienos didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje (ES), valstybės biudžete turėtų būti numatytos priemonės, padėsiančios sušvelninti kainų augimo poveikį gyventojams. Pasak V. Augustinavičiaus, 5,6 proc.

Pensinio amžiaus ilginimas išlieka viena dažniausiai taikomų priemonių siekiant užtikrinti pensijų sistemų finansinį tvarumą nemažinant pensijų dydžio. Gyventojams jau tapo įprasta, kad pensinis amžius vis pailgėja. Ši tendencija turėtų nesikeisti, o iki 2060-ųjų pabaigos pensinis amžius Europos Sąjungoje (ES) didės – vyrams nuo 64,7 iki 66,7 metų, o moterims – nuo 64 iki 66,6 metų. EBPO prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus visose šalyse visuomenė sparčiai senės.

Kauno valdžia jau nupirko apžvalgos ratą už 3,8 mln. eurų. Išvydę darbus Nemuno saloje, gyventojai ėmė svarstyti, ar tik ne čia ir teks keliauti pramogauti. Tačiau Kauno valdžia ir toliau žinią bando slėpti po devyniais užraktais. Esą vis dar renkasi iš trijų vietų, kur turėtų stovėti apžvalgos ratas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Nemuno saloje burzgia technika – gręžia gilias šachtas ir tiria gruntą.

Finansų ministras Taurimas Valys antradienį susitiks su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarti sektoriui svarbių klausimų. Kaip BNS pranešė ministerija, T. Valys su sektoriaus atstovais diskutuos investicijų, finansų rinkų bei kitais bankams aktualiais klausimais. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad susitikimas pirmiausia bus skirtas susipažinimui su neseniai paskirtu ministru, tačiau taip pat bus aptarti ministerijos jau ruošiami bei dar planuojami teisės aktų pakeitimai.

Nafta pinga, bet dyzelinas brangsta. Lietuvos gyventojai tokią tendenciją stebi jau porą savaičių iš eilės. Dyzelino kaina pirmadien5 dar didesnė nei prieš savaitę – dalyje degalinių kainuoja 2 eurus ir beveik 20 centų už litrą. Tuo metu naftos barelio kaina krinta ir jau priartėjo prie 80 dolerių ribos. Ekonomistai aiškina, kad šiuo metu naftos perdirbėjų įkainiai šoktelėjo kelis kartus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ta pati degalinė, bet kaina kas savaitę – vis aukštesnė.

Savaitgalį Vilnių ir kitas šalies vietoves talžiusi audra gyventojams paliko ne tik išverstus medžius ir apsemtus rūsius, bet ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Draudikai jau skaičiuoja šimtus pranešimų apie sugadintus namus ir automobilius, tačiau ne visais atvejais žala atlyginama automatiškai. Vieni gyventojai savaitgalį siautusios audros metu dalijosi, kad požeminėse parkavimo aikštelėse ar keliuose buvo užlieti jų automobiliai. Tuo metu kiti gyventojai patyrė žalos savo namuose.

Lietuva drąsiai gali pasigirti milijonieriais. 2025-aisiais šalyje sparčiausiai pasaulyje išaugo milijonierių skaičius ir pasiekė 11,5 tūkstančio. Ekonomistai vardija, kad tai nulėmė kosmiškai išaugusios būsto kainos. Anot kai kurių ekspertų, Lietuvoje milijonierių gali būti dvigubai daugiau nei rodo skaičiai, mat apie savo turtus girtis nelinkę lietuviai dalį pinigų laiko kojinėse, užsienio šalyse ar investuoja į kriptovaliutas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–liepos mėnesiais siekė 216,1 mln. eurų (su PVM) ir buvo 9,7 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta per septynis metų mėnesius augo 11,6 proc., Latvijoje – 6,5 proc., Estijoje – 7,5 proc., per „Nasdaq“ biržą pirmadienį pranešė įmonė. Liepos mėnesio apyvarta Vien liepą grupės apyvarta siekė 33,8 mln. eurų ir buvo 9,7 proc.

Po liepos pabaigoje Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų prekybos tinklo „Mere“ valdytojams užsidarius jo parduotuvėms, „HubLegal“ advokatų kontora telkia nukentėjusius nuo prekybos tinklo vadovų veiksmų ir neatsiskaitymo. Teisininkai pabrėžia, kad po skubaus tinklo parduotuvių uždarymo visi finansiniai įsipareigojimai tiekėjams ir kitiems verslo kontrahentams neturi tapti dar viena nebaudžiama našta.

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose praėjusią savaitę ir toliau veikė energijos išteklių rinkas – gamtinės dujo brango 6,5 proc., o Brent nafta pigo 6,3 proc. Lietuvoje per savaitę taip pat augo degalų ir biokuro kainos, o elektros kaina sumažėjo beveik perpus ir buvo antra mažiausiai šiemet, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF liepos 27–31 dienomis didėjo 6,5 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 20 atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių ir turizmo asociacijų projektų skyrė 70 tūkst. eurų paramą, pirmadienį pranešė ministerija. Šiomis lėšomis Lietuvos turizmo sektoriaus atstovai dalyvaus tarptautinėse parodose ir verslo renginiuose užsienio rinkose, pristatydami Lietuvą kaip patrauklią ir saugią kelionių kryptį.

Registrų centras užbaigs visų savo duomenų bazių perkėlimą į naują duomenų bazių valdymo sistemą, todėl trečiadienį kelioms valandoms neveiks dalis įstaigos sistemų ir elektroninių paslaugų.

Vidutinės dyzelino ir benzino kainos pirmadienio rytą Lietuvos degalinėse sumažėjo atitinkamai 0,94 proc. ir 0,39 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,52 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos pirmadienio rytą svyravo nuo 1,86 euro iki 2,16 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,02 euro ir buvo 0,39 proc.

Nors šildymo sezonas prasidės tik nuo spalio, šilumininkai jau dabar įspėja, kad sąskaitos artėjantį šildymo sezoną gali būti gerokai didesnės, dėl augančių biokuro ir gamtinių dujų kainų. Kokių veiksmų turėtume imtis ir koks laukia artėjantis šildymo sezonas? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Orion securities“ investavimo vadovu ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.

„HubLegal“ advokatų kontora telkia nukentėjusius nuo žemų kainų prekybos tinklo „Mere“ vadovų veiksmų ir neatsiskaitymo. Teisininkai pabrėžia, kad po skubaus tinklo parduotuvių uždarymo visi finansiniai įsipareigojimai tiekėjams ir kitiems verslo kontrahentams neturi tapti dar viena nebaudžiama našta. „Tikroji ir reali žala paaiškės tik ateityje, o institucijų tyrimai žalos automatiškai neatlygina – šią teisę reikia įgyvendinti patiems.

Liepos mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 75,63 euro už megavatvalandę (MWh) ir buvo beveik penktadaliu mažesnė nei birželį, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Prognozuojama, kad rugpjūtį dėl sausesnių orų, mažėjančios saulės elektrinių gamybos ir silpnesnio vėjo kainos vėl augs. „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko teigimu, elektros kainų mažėjimą liepą, palyginti su birželiu, lėmė palankesnės, nei prognozuota, oro sąlygos.

Liepos 31 d. baigėsi laikotarpis, per kurį pagal laikinąją tvarką ir netaikant administracinių bei ekonominių sankcijų buvo galima įteisinti anksčiau įrengtus, bet Žemės gelmių registre neįregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Nuo rugpjūčio 1 d. nauji prašymai pagal šią tvarką nebepriimami. Dokumentams pateikti gyventojams buvo skirti ketveri metai. Per visą šį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo 22 431 prašymą, pateiktą pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus šiandien, rugpjūčio 3 d., nuo 14 val. teikti paraiškas ir gauti kompensacijas už pakeistus taršius biomasę naudojusius katilus į naujus, efektyvius būsto šildymo įrenginius. Finansavimo sąlygos nepasikeitė, bet šį kartą skelbiamas tik vienas kvietimas, skirtas tik neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui finansuoti visoje Lietuvoje – bus paskirstyti 5 mln. eurų dotacijų, rašoma pranešime žiniasklaidai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos analizė rodo, kad pagal nematerialiųjų investicijų dalį BVP Lietuva lenkia tokias pažangias šalis kaip Vokietija ar Japonija – nematerialiųjų investicijų dalis Lietuvos BVP per tris dešimtmečius išaugo nuo 5,7 proc. iki 13,3 proc., pirmadienį rašo „Verslo žinios“. 2015–2025 metais Lietuva ypač sparčiai, palyginti su kitomis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos tirtomis šalimis, didino investicijas į organizacinį kapitalą (14,2 proc.

„Swedbank“ skelbia suteikęs 26,8 mln. eurų finansavimą Lietuvos oro uostams (LTOU). Pranešamas, jog lėšos bus skirtos ilgalaikėms investicijoms, įgyvendinant oro uostų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus. „Oro uostų infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos konkurencingumo veiksnių – ji lemia žmonių, verslo ir investicijų judėjimą, o kartu yra reikšminga nacionalinio saugumo sistemos dalis. Šis 26,8 mln.

Šiemet Lietuvoje bankroto procedūras baigusios įmonės kreditoriams liko skolingos virš 80 mln. eurų, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį bankroto procesą baigė 251 įmonė. Kreditoriniai reikalavimai buvo patenkinti 9,6 proc. Tai reiškia, kad iš 89 mln. eurų kreditoriai atgavo maždaug 8,6 mln. eurų. 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo patenkinta 12,4 proc. reikalavimų – atgauta 10,8 mln. eurų iš 87,4 mln. eurų.

Valstybinių kelių tvarkytoja „Kelių priežiūra“ apie vidurnaktį tikisi atnaujinti eismą dėl liūties apsemta kelio atkarpa, Vilniaus rajone po viaduku jungiančia Avižienius ir Bukiškį. „Eismas šioje vietoje kol kas dar išlieka ribojamas, tačiau planuojama, kad apie vidurnaktį eismo ribojimai bus panaikinti ir eismas atnaujintas“, – sekmadienio vakarą pranešė bendrovė.

Vidaus tarnybos – policija, ugniagesiai, pasieniečiai – kitų metų valstybės biudžete prašo numatyti beveik 350 mln. eurų didesnį nei šiemet finansavimą. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas aiškina, kad reikia ieškoti ilgalaikio viešojo saugumo finansavimo modelio.

Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos darbuotojų naudai priteisė apie 8,52 mln. eurų – per šį laikotarpį komisijos gavo 5 142 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuose ieškovai iškėlė 13 074 reikalavimus, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, šiemet gautų prašymų skaičius augo apie 17 proc., o reikalavimų – apie 23 proc. VDI teigimu, daugiausia ginčų kilo dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pavežėjimo programėlėmis kasdien naudojasi tūkstančiai žmonių, o atsiskaitymas už keliones įvyksta automatiškai, kai nuo kortelės nuskaičiuojama reikiama suma. Vis dėlto kartais dėl techninių nesklandumų ar neaiškių mokėjimų gali kilti nemažai klausimų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Regimantas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Jis dalijosi, kad pavežėjimo platforma „Bolt“ iš jo reikalauja sumokėti apie 55 eurus už paslaugas.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ informuoja vilniečius – po stiprios vakarykštės liūties šiandien nedirba trijų X parduotuvė, esanti adresu Ukmergės g. 282. „Dėl stiprios liūties į vėdinimo sistemą patekęs vanduo pratekėjo į prekybos salę. Įvertinus žalą, dėl darbuotojų ir pirkėjų saugumo nuspręsta veiklos nevykdyti. Šiuo metu vyksta tvarkymo darbai. Pirkėjai bus aptarnaujami rytoj, pirmadienį, nuo 8 val. ryto“, – rašoma pranešime.

Degalų kainoms priartėjus prie psichologiškai svarbios 2 eurų už litrą ribos, Lietuvoje atsinaujino diskusijos dėl akcizų mažinimo. Vieni ekonomistai sako, kad valstybė neturėtų pildyti biudžeto gyventojų sąskaita ir bent laikinai sumažinti mokesčius degalams, kiti perspėja, kad tokia priemonė neišspręstų pagrindinės problemos – pasaulinių naftos rinkų svyravimų ir struktūrinio dyzelino trūkumo Europoje.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, netrūksta perspėjimų, kad dėl dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams gali tekti dar labiau susiveržti diržus. Netyla perspėjimai ir apie galimus etatų mažinimus. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvai greičiau gresia ne ekonomikos sąstingis ar masiniai atleidimai, o nauja kaštų nulemtos infliacijos banga.

Užtenka vienos stipresnės vasaros liūties, kad miesto gatvės akimirksniu virstų upėmis, o skubantys vairuotojai nuspręstų surizikuoti priekyje matomą kliūtį įveikti. Vis dėlto, tokie bandymai dažniausiai baigiasi spengiančia tyla, kai pro apsemtą gatvę važiavęs automobilis staiga užgęsta. Tačiau didžiausias šokas vairuotojų gali laukti po to.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pritaria socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei, kad birželį Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio profesinės sąjungos ir darbdaviai turėjo įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje. Vis dėlto verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Darbo kodeksas tokios galimybės nenumato ir siūlo jį keisti.

Lietuvoje veikiantiems bankams, centrinėms kredito unijoms ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio galios 1,25 proc. anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma – 0,25 proc. punkto didesnė nei taikoma šiuo metu, pranešė Lietuvos bankas (LB). Tokį sprendimą priėmė LB valdyba. Šalies centrinio banko vertinimu, šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 60 mln. eurų kapitalo. Tai sudaro mažiau kaip 6 proc.

Netyčia iš rankų išslydęs stiklainis ar nuo lentynos nukritusi prekė parduotuvėje gali sukelti ne tik nemalonią situaciją, bet ir klausimą – kas už tai turi sumokėti. Prekybos tinklų atstovai paaiškino, kada nuostolius prisiima parduotuvė, o kada atsakomybė gali tekti pačiam pirkėjui. Anot prekybininkų, tokios situacijos nėra itin dažnos, tačiau pasitaiko įvairių atvejų. Kartais tai nutinka dėl neatsargaus pirkėjo elgesio, o kitomis situacijomis – dėl parduotuvės darbuotojų kaltės.