Praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą įregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.

Pirmadienį Vyriausybėje vyks tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių. Po jo turėtų preliminariai paaiškėti, kokią žalą sukėlė savaitgalį praūžusi stichija ir kiek lėšų gali prireikti jos padariniams panaikinti. „Kol kas negalime pateikti preliminaraus audros padarytos žalos įvertinimo ar nurodyti, kiek lėšų galėtų būti skirta jos padariniams likviduoti.

Aukštojoje mokykloje studijuojantieji, turintys vidutinę ar sunkią negalią, turi teisę gauti finansinę pagalbą – artėjant naujiems mokslo metams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl jos per pirmąsias mokslo metų dienas, bet ne vėliau nei iki rugsėjo 10 d., reikia kreiptis ir pateikti prašymą kolegijos ar universiteto, kuriame žmogus studijuoja, administracijai. Finansinė pagalba priklauso tiems aukštojoje mokykloje studijuojantiesiems, kuriems yra nustatytas 45 proc.

Verslui nerimaujant, kad visa šiems metams numatyta Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvota buvo išnaudota liepos mėnesį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitiems metams nėra pagrindo jos didinti ir neatmeta, kad gali būti svarstoma dėl kvotos mažinimo. „Atitinkami specialistai dabar skaičiuoja ir rudenį mes pasitarę su vidaus reikalų ministru nustatysime naują kvotą.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis ir užtikrinti prognozuojamus įkainius, Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ir verslo atstovai pirmadienį pasirašys tai numatantį susitarimą. Susitarimas svarbus geležinkelių konkurencingumui, pramonės ir logistikos verslui planuojant veiklą bei investicijas, pranešė ministerija.

Švedijos pramonės darbuotojų profesinė sąjunga „IF Metall“ nutraukė beveik trejus metus trukusį streiką prieš „Tesla“. Konfliktas prasidėjo reikalaujant, kad elektromobilių gamintoja pasirašytų kolektyvinę sutartį su savo mechanikais, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyko. Profsąjungos teigimu, streikas prarado prasmę po to, kai „Tesla“ „išpirko“ visus likusius streikuojančius jos narius.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienio rytą elektros tiekimas dar vis yra sutrikęs apie 129 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. „Iki dabar tiekimas atnaujintas 139 tūkst. vartotojų“, – BNS pirmadienio rytą sakė R. Juodkienė. ESO duomenimis, atjungimų fiksuojama visoje Lietuvoje, daugiausia – Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose. Elektros neturėjo 268 tūkst.

Būsto pirkėjams Lietuvoje tenka susitaikyti su nemalonia realybe – už pasiskolintus pinigus tenka susimokėti daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Nepaisant to, kad palūkanos yra sumažėjusios, Lietuva vis dar išlieka tarp valstybių, kuriose būsto paskolų kaina yra viena didžiausių. Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad 2026 m. birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 4,04 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis.

Šios savaitės pradžioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Vilniaus miesto taryboje pateikė siūlymą nuo rugsėjo iki metų pabaigos visiems keleiviams leisti nemokamai važiuoti miesto autobusais, troleibusais ir laivais. Tačiau daliai vilniečių klausimų kelia ne tik kelionių kaina, bet ir pačios viešojo transporto paslaugos kokybė.

121 valanda – tiek laiko per metus Vilniaus vairuotojas gali praleisti vien spūstyse sostinėje. Tai yra daugiau kaip 15 darbo dienų arba kiek daugiau kaip 5 paros per metus. O pagal paviešintą statistiką esą lenkiame net ir Varšuvą ar Miuncheną.

Gyventojams primenama, kad iki 2026 m. pabaigos visos Europos Sąjungos (ES) valstybės savo gyventojams turės pasiūlyti skaitmeninės tapatybės dėklę. Tai bus mobilioji programėlė, kurioje ilgainiui atsiras skaitmeninis tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija, elektroniniai receptai, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinantys bei kiti dokumentai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visai neseniai skambėję pranešimai dėl virš Lietuvos užfiksuotų dronų gyventojams skaudžiai priminė realybę – kilus potencialiam pavojui, daugelis vis dar nežino, kur bėgti, o viešojoje erdvėje kilusi pasimetimo banga dėl užrakintų ar neparuoštų priedangų apnuogino sistemines spragas. Ekspertai primena, kad namų darbus būtina atlikti iš anksto.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad per naktį ir šią dieną elektros energijos tiekimas kol kas yra atkurtas daugiau nei 90 tūkst. vartotojų. „Daugiau nei 90 tūkstančiams vartotojų tiekimas yra atkurtas. Be abejo, dideliu iššūkiu išlieka likusi dalis“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Trakų rajone, Valų kaime, sakė ministras. Pasak jo, šalis susidūrė su kelis dešimtmečius nematyta audra. Elektros specialistams reikės atkurti tūkstančius atkarpų.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka planuoti ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ar avalynei, bet ir vaikų užimtumui. Būreliai gali tapti nemaža šeimos mėnesio išlaidų dalimi, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar užsiėmimams prireikia papildomų priemonių. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Artėjant rugsėjui nekilnojamojo turto nuomos rinkoje jaučiamas didelis sujudimas. Ieškant geriausio varianto gali tekti susidurti ne tik su aukštomis kainomis ar didele konkurencija. Pasirodo nuomotojai spręsdami kam išnuomoti būstą neretai atsižvelgia į nuomotojo amžių, šeimos padėtį ir netgi į tautybę.

Dėl audros ir jos sukeltų padarinių sekmadienį galimi iki valandos trunkantys traukinių vėlavimai, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Prognozuojama, kad su vėlavimais susidurs šešių keleivinių traukinių keleiviai, vykstantys maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Mockava–Vilnius, Vilnius–Ryga–Vilnius. Kaip rašė BNS, dėl audros padarinių ugniagesiai sulaukė 1,8 tūkst. iškvietimų, elektros neturi per 200 tūkst. gyventojų.

Būsto rinka net ir pakilus kainoms Lietuvoje išlieka itin aktyvi. Tačiau visiems nusprendusiems atsisveikinti su savo turimu nekilnojamuoju turtu (NT) svarbu žinoti, kad už jį gautais pinigais gali tekti pasidalinti su valstybe. Ypač pakilus NT kainoms nemažai žmonių sugalvoja turimą būstą parduoti.

Elektros tiekimo sutrikimai gyventojams gali sukelti nemažai nepatogumų, ypač kai jie kartojasi ar tęsiasi ilgai. Gyventojai neretai pasidalija, kad tam tikrose gyvenvietėse ar gatvėse su problemomis susiduria nuolat, o dėl elektros svyravimų ar dingimo dažnai sutrinka net įprasta buitis, pavyzdžiui, maisto gaminimas. Tokiais atvejais gyventojams tenka ne tik ieškoti problemos priežasties, bet ir kreiptis į atsakingas institucijas, tikintis, kad sutrikimai bus pašalinti.

Vilniuje būsto įperkamumas pasiekė kritinę ribą – įsigyti namus sostinėje šiandien jau sunkiau nei Osle ar Kopenhagoje. Nors kainos stiebiasi į viršų, lietuviai ir toliau drąsiai šluoja nekilnojamąjį turtą, o beveik pusė sandorių sudaromi investiciniais tikslais. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Luminor“ banko vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Būsto įsigijimas daugeliui yra vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau renkantis namus vien patrauklios kainos, gero rajono ar gražių projekto vizualizacijų nepakanka. Neįvertinus būsto būklės, išplanavimo, būsimos kaimynystės ar net atidžiai neperskaičius sutarties, klaidos gali kainuoti ne tik papildomų pinigų, bet ir nemažai rūpesčių.

Artėjant rudeniui ir peršalimo ligų sezonui „Sodra“ primena gyventojams pasitikrinti, ar jiems nepriklauso ligos išmoka. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu beveik 40 tūkst. gyventojų nėra pateikę prašymų dėl ligos išmokų, o per pastaruosius 12 mėnesių dėl to liko neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų. „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškina, kad pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Apie artėjantį rudenį primena miškuose jau pradėjusios raudonuoti bruknės. Švelniai karstelėjusios uogos itin mėgstamos šeimininkių įvairioms uogienėms ir pagardams ruošti. O žinovai tikina, kad smulkutėje uogoje slypi ir daug naudingų sveikatai medžiagų. Beje, naudingos ne tik pačios uogos, bet ir bruknių lapai. O už litrą šių sveikatingų uogų turguje prekeiviai prašo 7 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ryta brukniauja miške netoli Raguvėlės.

Vaistininkų trūkumas Lietuvoje tampa vis ryškesnis, o kai kuriuose šalies regionuose jo padariniai jau tiesiogiai jaučiami ir pacientų. Vaistinių tinklai skaičiuoja dešimtis laisvų darbo vietų, trumpina dalies vaistinių darbo laiką, perskirsto darbuotojus, o kai kurias vaistines tenka uždaryti ar perkelti į kitą vietą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai dešimtadaliu. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija augtų mažiausiai iki 830 eurų. Tačiau senjorai, matydami kone akyse didėjančias maisto produktų kainas ir artėjančią energetinę krizę, graudinasi, kad tokio pensijų didinimo nebepakaks. Senjorai reikalauja vidutinę pensiją kitąmet didinti triskart daugiau – bent iki 1000 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors vasara dar nesibaigė, sinoptikai teigia, kad šiandien – viena paskutinių gražių bei saulėtų dienų pajūryje. Sinoptikai perspėja apie gausų lietų ir didžiulį vėją, kuris Lietuvą užklups jau rytoj. Vakarų Lietuvoje prognozuojami stichiniai vėjo gūsiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Poilsiautojas Romas mėgaujasi Baltijos jūra ties Palanga. Anot sinoptikų, tai viena paskutinių saulėtų dienų šią vasarą. Tačiau lietus ryte vis tiek kurorte galingai nušniokštė. „Puikus vanduo.

Į užsienį – pigiau nei į Lietuvos pajūrį? Skaičiuojant trijų naktų kelionės į Latviją išlaidas paaiškėjo, kad bent kai kur kainos buvo visai ne tokios, kokių galima tikėtis. Transporto kainos maloniai nustebino, tačiau jau atvykus pas kaimynus latvius piniginę gerokai labiau pravėrė visai kiti dalykai. Rugpjūčio 5–8 dienomis Latvijoje praleidome tris naktis. Į Rygą vykome dviese, o kelionės datas padiktavo Calvin Harris koncertas.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Žemės ūkio ministras sako, kad dėl aplinkosaugos mokesčių ir aukštų energetikos kainų vietos trąšų gamintojai praranda konkurencingumą, o aukštos trąšų kainos nugula ant ūkininkų pečių, todėl bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti ūkininkų kaštus, įskaitant galimybę daugiau pigesnių trąšų importuoti iš trečiųjų šalių. Kęstutis Mažeika Jonavoje penktadienį susitiko su azoto trąšų gamintojos „Achema“ bei grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ atstovais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad viešojoje erdvėje plinta melagingi pranešimai apie neva nesaugų geriamąjį vandenį Kėdainiuose. Melagingą įrašą išpublikavusio portalo „pci.lt“ straipsnyje teigiama, esą, Nacionalinis visuomenės sveikatos informavo, kad geriamajame vandenyje, kurį tiekia bendrovė „Kėdainių vandenys“ buvo nustatytas leistiną normą viršijantis švino kiekis.

Sinoptikams šeštadienį prognozuojant stiprią audrą, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir valstybinių kelių tvarkytoja „Kelių priežiūra“stiprina pajėgumus – budės daugiau brigadų. Šalinti galimus elektros tiekimo sutrikimus pasiruošusios 110 operatyvinių brigadų ir 26 dispečeriai – du kartus daugiau nei įprastą savaitgalį, pranešė ESO.

Vairuotojams, besiruošiantiems automobilio techninei apžiūrai, asociacija „Transeksta“ dar kartą primena, ką verta patikrinti prieš atvykstant į apžiūros stotį. Pasak asociacijos atstovų, jei atkreipsite dėmesį į „smulkmenas“, ne tik sutaupysite laiko, bet ir išvengsite pakartotinio vizito. Techninė apžiūra nėra tik formalumas – tai automobilio saugumo patikrinimas, leidžiantis jį saugiai eksploatuoti kelyje.

Vairuotojams primenama, kad dar nuo praėjusių metų liepos 8 d. įsigaliojo nauji reikalavimai automobilių vairuotojams – jei techninės apžiūros stotyje bus nustatyta, kad automobilio ridos duomenys sumažėję lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Vadinasi, tokios transporto priemonės negalės dalyvauti eisme.

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiaja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.