Šiaurės Korėja ketvirtadienį virš Japonijos jūros paleido mažiausiai vieną „nenustatytą sviedinį“, pranešė Seulo kariuomenė, o Tokijas kalbėjo apie galimą balistinės raketos paleidimą. „Šiaurės Korėja Rytų jūros link paleido nenustatytą sviedinį“, – pranešime žiniasklaidos organizacijoms teigė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas, omenyje turėdamas vandens telkinį, dar vadinamą Japonijos jūra.

Vokietijos oro uoste rasto drono su sprogmenimis atvejis vertinamas kaip „hibridinės atakos scenarijus“, bylojantis apie „naują pavojaus lygį“, trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas. Incidentas ir panaudotos technologijos nerodo „mėgėjiško požiūrio. Čia susiduriame su profesionaliu hibridinės grėsmės scenarijumi“, žurnalistams Leipcigo-Halės oro uoste sakė A. Dobrindtas, policijai ten radus, neutralizavus ir vėliau sunaikinus droną.

JAV valdžios institucijos tiria, ar karinis sraigtasparnis, kuriuo skrido Donaldas Trumpas, šią savaitę virš Vašingtono negalėjo pernelyg prisiartinti prie keleivinio lėktuvo, nors Baltieji rūmai trečiadienį tvirtino, kad prezidentui joks pavojus negrėsė.

Pastarosios kelios savaitės Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui buvo sunkios ir žalingos, rašo – Kremliaus lyderis patiria spaudimą, o naujausias išpuolis prieš Kyjivą atrodo kaip dalis jo atsako, rašo „Sky News“ Maskvos korespondentas Ivoras Bennettas. Kaip pažymi autorius, pirmiausia buvo degalų trūkumas ir milžiniškos eilės degalinėse, kurias sukėlė tolimųjų nuotolių dronų smūgiai į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Kaimyninėje Lenkijoje neblaivus traktoristas išvažiavo į geležinkelio pervažą tiesiai prieš traukinį, kuriuo važiavo apie 500 keleivių. Per avariją nukentėjo traukinio mašinistas, o traktoriaus vairuotojui gresia kaltinimai dėl pavojaus šimtų žmonių gyvybei sukėlimo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Stebėjimo kameros užfiksavo, kaip geležinkelio pervažoje šiaurinėje Lenkijos dalyje leidždosi užtvarai, tačiau traktorius su dviem priekabomis ir ant jų sukrautais šieno ryšuliais vis tiek važiuoja.

Rusijos žvalgybos tarnybos, tikėtina, rengė pasikėsinimą į Vokietijos dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovą. Skelbiama, kad planas buvo sužlugdytas dar prieš jį įgyvendinant, praneša „Die Zeit“. Pasak leidinio, Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniu buvo Vokietijos dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovas Stefanas Thumannas. Vokietijos saugumo tarnyboms pavyko užkirsti kelią pasikėsinimui gavus užsienio žvalgybos institucijos pateiktos informacijos.

Lenkija ir kai kurios Baltijos šalys, įskaitant Latviją bei Lietuvą, perspėjo, kad Rusija rengia galimas provokacijas, kuriomis siektų išbandyti NATO vienybę. Buvo teigiama, kad tai gali nutikti dar šią vasarą, rašo „Sky News“. Britų karo analitikas Michaelas Clarke‘as sakė, kad tokie perspėjimai rodo, kokį spaudimą patiria Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Po virtinės smūgių naftos perdirbimo gamykloms Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo kuro importo. Liepą iš Baltarusijos atkeliavusių degalų tiekimas pasiekė rekordinį lygį, skelbia „Reuters“. Agentūros duomenimis, benzino ir dyzelino tiekimas iš Baltarusijos į Rusiją liepą pasiekė naują mėnesio rekordą. Augimą lėmė kuro trūkumas Rusijoje, kurį sukėlė neplanuoti naftos perdirbimo gamyklų veiklos sutrikimai po kelis mėnesius trukusių Ukrainos dronų atakų.

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos netrukus turės apsvarstyti galimybę įsigyti ir veiksmingų priešraketinės gynybos sistemų, galinčių atremti balistinių raketų smūgius, ir tolimojo nuotolio puolamųjų ginklų – balistinių bei sparnuotųjų raketų, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Raivis Melnis. Europoje yra pradėtos dvi didelės programos, skirtos priešraketinės gynybos ir tolimųjų smūgių pajėgumų vystymui, rašo specializuotas portalas „Sargs.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad viena iš priešbalistinių raketų tiekimo sumažėjimo priežasčių gali būti politiniai motyvai, įskaitant siekį priversti Ukrainą tapti labiau nuolaidžia. Kaip praneša „Ukrinform“, tai valstybės vadovas pareiškė per Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį. V. Zelenskis priminė anksčiau trečiadienį paskelbtą informaciją, kad nuo 2026 metų pradžios Ukraina pradėjo gauti tris kartus mažiau priešbalistinių raketų.

Jau 4-oji šį sezoną karščio banga ir toliau alina Europą. Italija visuose 27-iuose didžiausiuose savo miestuose dėl kaitros skelbia ekstremalų pavojų. Sparčiai senka ir didžiosios Europos upės – Dunojus, Reinas, Vysla. Dėl nusekusio Dunojaus vengrai net priversti masiškai taupyti elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vyslos upės vagoje, kur turėtų tekėti vanduo, atsivėrę balto smėlio plotai.

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos netrukus turės apsvarstyti galimybę įsigyti ir veiksmingų priešraketinės gynybos sistemų, galinčių atremti balistinių raketų smūgius, ir tolimojo nuotolio puolamųjų ginklų – balistinių bei sparnuotųjų raketų, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Raivis Melnis. Europoje yra pradėtos dvi didelės programos, skirtos priešraketinės gynybos ir tolimųjų smūgių pajėgumų vystymui, rašo specializuotas portalas „Sargs.

NATO trečiadienį patvirtino, kad naktį Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste netoli Ukrainos lėktuvo buvo pastebėtas dronas. Policijai kalbėjus apie saugumo incidentą, čia buvo sustabdyti skrydžiai. Pasak saugumo šaltinių, dronas buvo aprūpintas sprogmenimis ir detonatoriumi. Po pranešimų apie neatpažintą skraidantį objektą ir įtartino daikto radybų šiame Rytų Vokietijos oro uoste buvo nukreipti keli orlaiviai, įskaitant keleivinį lėktuvą.

Vakarų Kanadoje sparčiai plintantis miško gaisras sunaikino apie 230 vietos indėnų bendruomenės namų, ir tai yra vienas destruktyviausių gaisrų šalyje per pastaruosius metus, antradienį pranešė pareigūnai. Okanagano indėnų genties vadovas Danas Wilsonas teigė, kad „Bradley Creek“ pramintas gaisras nusiaubė didžiąją dalį rezervato bendruomenės netoli Vernono, esančio maždaug už 440 km į šiaurės rytus nuo Vankuverio.

Netoli Vokietijos Leipcigo oro uosto ore susidūrė lėktuvas ir neatpažintas objektas, o policija vėliau ant žemės rado droną, tačiau orlaivis vėliau saugiai nusileido kitoje vietoje, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. „Lėktuvas turėjo nusileisti Leipcige, tačiau vėliau turėjo nutraukti tūpimą“, – spaudos konferencijoje sakė atstovas. „Tada jis susidūrė su objektu“, – teigė jis ir pridūrė, kad vėliau lėktuvas saugiai nusileido Hanoveryje.

Rytų Vokietijoje esančiame Leipcigo / Halės oro uoste dėl pastebėto neatpažinto skraidančio objekto ir rasto įtartino daikto naktį buvo sustabdyti skrydžiai, trečiadienį pranešė vietos policija. Dėl, pasak policijos, „su saugumo susijusio incidento“ keli orlaiviai, įskaitant keleivinį lėktuvą, buvo nukreipti į kitus oro uostus. Anksti ryte šiaurinė oro uosto dalis atnaujino darbą, tačiau pietinis kilimo ir tūpimo takas tęsiantis tyrimui liko uždarytas.

Dėl sausros taip nuseko vandens lygis Dunojuje, antroje pagal ilgį Europos upėje, kad tapo matomi dešimtys joje nuskendusių Antrojo pasaulinio karo vokiečių karo laivų. Vasaros karščių metu dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio elektrinės taip pat atsidūrė ties uždarymo riba, o Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės imasi priemonių elektrai taupyti.

Po Rusijos smūgių, kurie per naktį pražudė 17 žmonių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau antibalistinių oro gynybos priemonių. „Balistinių raketų perėmėjai galėjo išgelbėti šiandien žuvusių žmonių gyvybes. Labai svarbu, kad partneriai suprastų, jog jų tiekimo vėlavimai arba nesugebėjimas parūpinti antibalistinių priemonių lemia tokias siaubingas aukas ir sugriovimus“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Ispanija ir kitos ES šalys antradienį skubėjo užglaistyti nesutarimus, kilusius dėl migracijos politikos po masinio migrantų antplūdžio į Ispanijai priklausantį Seutos eksklavą Šiaurės Afrikoje.

Šiuo metu Rusijos ginkluotosios pajėgos didžiąja dalimi yra įsitraukusios į puolamąjį karą prieš Ukrainą. Tačiau Kremlius jau dabar imasi priemonių, kad pasibaigus karui sustiprintų savo pajėgas prie šiaurės rytinės NATO sienos, skelbia leidinys „Welt“. Leidinio teigimu, tai rodo kelių Skandinavijos ir Baltijos šalių žiniasklaidos priemonių atliktas tyrimas, kurio metu kartu su ekspertais buvo išanalizuoti palydoviniai Rusijos veiklos šiame regione vaizdai.

Ukrainoje į nelaisvę paimti daugiau kaip 50 valstybių piliečiai, kurie kare kovojo Rusijos pusėje, pranešė Kyjivo pareigūnas. „Ukrainoje buvo paimti į nelaisvę už Rusijos okupantų kariuomenę kovoję užsieniečiai iš 51 valstybės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. „Todėl svarbu sąžiningai ir atvirai kalbėti pasauliui apie tai, kad dalyvavimas kare Rusijos pusėje turi realių teisinių pasekmių“, – pridūrė jis.

Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad su Rusijos invazija kovojanti šalis niekada neprisijungs prie NATO, nepaisant Kyjivo deklaruojamo ketinimo tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare. V. Zalužnas, itin populiarus buvęs vyriausiasis vadas, kurį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido 2024 metais, tokį pareiškimą išsakė pirmadienį vykusiame Kyjivo ambasadorių susitikime, praneša naujienų portalas „Europeiska Pravda“. „Aš labai gerai žinau NATO.

Ukrainos oro pajėgų pilotas, kuris persekiojo liepos mėnesį Lenkijoje sudužusią Rusijos raketą Ch-101, dėl NATO procedūrų turėjo apsisukti prie sienos. Kaip praneša portalas „TVP World“, šią informaciją atskleidė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ukraina liepos 30 d. sekė šios raketos skrydį, tačiau ją perimti bandęs pilotas buvo priverstas nutraukti misiją likus vos 20 sekundžių iki Lenkijos sienos, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė C. Tomczykas.

Ukrainos pareigūnai antradienį išreiškė pasipiktinimą vaizdo įrašu, kuriame matomas drono persekiojamas vyras pietiniame Chersono mieste, ir pasmerkė tai kaip sąmoningą civilių „medžioklę“. Vaizdo įraše, kurio naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti, vyras bando pasislėpti už transporto priemonės nuo jį persekiojančio, nuotoliniu būdu valdomo FPV drono, prieš sprogstant jo sprogstamajam užtaisui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko vizito į Krasnojarską. Pirmadienio rytą benzino kainos miesto degalinėse buvo sumažintos vidutiniškai 20–25 rubliais (apie 0,22–0,27 euro), palyginti su praėjusia savaite. Taip pat atšaukti apribojimai kiekvienam pirkėjui parduodamo benzino tūriui. Apie tai rašo žiniasklaida, remdamasi miesto gyventojų liudijimais. Leidinys „Ostorožno, novosti“ publikavo vaizdo įrašą iš vienos Krasnojarsko degalinės.

Jau daugelį metų milžiniškas, milijardų dolerių vertės dvaras, iškilęs prie Juodosios jūros netoli Gelendžiko, reiškė ne tik nepaprastą turtą ir slaptumą. Pastatų kompleksas, žinomas kaip „Putino rūmai“, tapo paminklu izoliuotam pasauliui, supančiam Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną – griežtai saugomam, nutolusiam nuo eilinių rusų ir, atrodytų, nepasiekiamam karo, kurį pradėjo Maskva, pasekmių, rašo naujienų portalo „Kyiv Post“ autorė Sevinj Osmanqizi.

Rusijos okupuoto Krymo gubernatorius antradienį pranešė, kad Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje karys nužudė keturis žmones, tarp jų tris civilius. „Tragedija Sevastopolyje (...) Pirminiais duomenimis, karys atidengė ugnį į savo tarnybos draugus ir vieną iš jų nužudė, o po to užpuolė civilius gyventojus ir tris iš jų nužudė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Maskvos primestas pareigūnas Michailas Razvožajevas.

Ukrainos kariuomenė naktį į antradienį surengė plataus masto dronų ataką prieš Rusiją ir, kaip pranešama, smogė logistikos bei naftos infrastruktūrai įvairiuose šalies regionuose, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis „Telegram“ kanalais.

Pasak Aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei vyriausiojo karinio patarėjo Mohseno Rezaei, Iranas buvo pasirengęs smogti trims objektams Ukrainoje, tačiau šiuos planus atšaukė, tariamai gavęs Kyjivo „atsiprašymą“. Kaip praneša „Ukrinform“, cituodama naujienų agentūros „Anadolu“ paskelbtą informaciją, M. Rezaei šį pareiškimą padarė duodamas interviu Irano valstybinei televizijai.

Omano pakrantėje, Hormuzo sąsiauryje, į krovininį laivą pataikė „nežinomas sviedinys“, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) agentūra, nors ji ir nepateikė išsamesnės informacijos apie žalą ar sužeistuosius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi iki žiemos padaryti tokį spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų nutraukti karą. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, sunku prognozuoti, sakė jis Kyjive susirinkusiems Ukrainos ambasadoriams. Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio dronų smūgiai, užsienio sankcijos bei diplomatinės pastangos turi veikti išvien, „kad Rusijai neliktų kitos alternatyvos, tik taika“, pažymėjo V. Zelenskis.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinių pajėgų buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuvos, kaip pavyzdinės Aljanso narės, reputacija turės teigiamos įtakos Vašingtono sprendimams dėl karių rotacijos. „Dabar gauname šiek tiek detalesnės informacijos, kaip JAV pusė mato veiksmų išdėliojimą laike, kada galėtų būti priimti sprendimai. Tikimės, kad visi siūlymai, pagerinimai iš Lietuvos pusės bus įvertinti, taip pat intensyvūs kontaktai su JAV puse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neatmeta versijos, kad Rusija sąmoningai taikėsi į diplomatines atstovybes, Kyjive praėjusį savaitgalį dviem raketoms apgadinus Lietuvos ambasados pastatą. „Neatmestina taip pat ir ši versija, kol kas teigti negalime“, – kalbėjo K. Budrys LRT laidoje „Dienos tema“, paklaustas, ar Maskva galėjo taikytis į diplomatines atstovybes Ukrainos sostinėje. „Žinome pagal tyrimo medžiagą, kad tai buvo raketos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Olhą Stefanšiną iš Ukrainos ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų. Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamas įsakas Nr. 696/2026 paskelbtas Ukrainos prezidento interneto svetainėje. Zelenskis atleido Ukrainos ambasadorę JAV Dokumente nurodoma: „Atleisti Stefanšyną Olhą Vitalijivną iš Ukrainos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų.

Nyderlandų rytuose, netoli Vokietijos sienos, miškingoje vietovėje kilo gaisras, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. Pranešime teigiama, kad ugniagesiai buvo išsiųsti į De Rosmoleno gamtos rezervatą netoli Ostrumo kaimo, siekiant užgesinti gaisrą ir užkirsti kelią jo tolesniam plitimui. Kilo dūmų stulpai Virš miškingo ploto, esančio tarp Venlo ir Neimegeno, kilo didžiuliai dūmų stulpai. Dėl prastos oro kokybės buvo evakuota stovyklavietė, kurioje buvo apie 300 poilsiautojų.