Kinija ir Nepalas perspėjo apie naują potvynių pavojų, o tai penktadienį apsunkino gelbėtojų pastangas surasti daugiau nei 1 400 žmonių, dingusių, kai liūtis ir nuošliaužos nušlavė ištisus kaimus palei atokią Himalajų sieną.

Tai, ką Vasilijus Mitrochinas 1992-aisiais atvežė į Vilnių, niekada neturėjo ištrūkti iš slapčiausio KGB archyvo. „Jis buvo vienas svarbiausių Šaltojo karo laikų šnipų, nes atskleidė, kuo KGB užsiiminėjo visame pasaulyje“, – jį apibūdina žurnalistas Gordonas Corera. 

Lietuvos politikai nekomentuoja informacijos, ar Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas per vizitą Maskvoje galėjo perspėti Rusiją nerengti išpuolio prieš Baltijos valstybę. Tą, remdamasi šaltinių duomenimis, skelbia užsienio žiniasklaida. Nors anksčiau pranešta, kad Rusija gali surengti ataką prieš NATO rytinio sparno šalių ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, galbūt panaudodama Ukrainos dronus, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, pavojus nėra išaugęs ir amerikiečių žvalgybos vado vizitą Maskvoje vadina naudingu Lietuvai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Ontarijo ežerą oficialiai pervadino į „Amerikos ežerą“, taip dar labiau paaštrindamas konfliktą su Kanada, dėl kurio jau buvo įvesti muitai, apimantys dešimtis milijardų dolerių vertės tarpvalstybinę prekybą, skelbia agentūra „Reuters“.

Septyni pirmaujantys kandidatai vis labiau įtemptose ir gausiose lenktynėse dėl galimybės tapti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įpėdiniu ketvirtadienį surėmė ietis pirmuosiuose debatuose, surengtuose likus aštuoniems mėnesiams iki rinkimų.

JAV ginkluotosios pajėgos Europoje susiduria su „kritiniu“ šiuolaikinių oro gynybos sistemų trūkumu, kurį didžiąja dalimi lemia karas su Iranu. Tai kelia susirūpinimą dėl NATO šalių pažeidžiamumo galimo Rusijos puolimo atveju, praneša „The Associated Press“ (AP). Anot Pentagono atstovo, labiausiai nerimą kelia oro gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos balistines raketas, trūkumas.

Rusijos vyriausybė įvedė griežtus biudžeto išlaidų apribojimus dėl didėjančio deficito ir išteklių trūkumo karui su Ukraina finansuoti, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Anot leidinio šaltinių, nuo balandžio Rusijos valdžia 35 proc. sumažino išlaidas visose srityse, išskyrus gynybą, socialines išlaidas, valstybės tarnautojų atlyginimus, subsidijas regionams ir palūkanų mokėjimus už valstybės skolą.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo Ontarijo ežero, kuris ribojasi ir su Kanada, ir su JAV, pavadinimas keičiamas į „Amerikos ežeras“ – tai dar labiau paaštrina JAV prekybos ginčą su Kanada, rašo „The Wall Street Journal“. Vykdomajame įsakyme vidaus reikalų sekretoriui Dougui Burgumui nurodoma atnaujinti Geografinių pavadinimų informacinę sistemą, kad joje būtų atspindėtas pavadinimo pakeitimas, kuris įsigalioja nedelsiant.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko į Rusiją su darbo vizitu, praneša Baltarusijos portalas „Naša Niva“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Vizito metu A. Lukašenka turėtų surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu duotame interviu pareiškė, kad jis nesijaudina dėl to, kad Rusija galėtų pulti NATO valstybes, praneša „Axios“. „Aš nesijaudinu... visiškai. Jokių problemų nėra“, – leidiniui sakė D. Trumpas, paklaustas apie galimą Rusijos provokaciją prieš NATO šalis.

Trečiadienio svarstymai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos vadas Maskvoje bandė atkalbėti Kremlių nuo išpuolio prieš NATO ar Baltijos šalis, panašu, kad buvo teisingi. Būtent tai skelbia tiek JAV, tiek ir Europos žiniasklaida, turinti šaltinių Vašingtone. Savo ruožtu Latvija ruošiasi rytinėje šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį.

Europos žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija planuotų karinį puolimą prieš NATO šalis Europoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnas po JAV pranešimų, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas perspėjo Maskvą nesmogti Aljansui. „Apskritai Europos tarnybos nemato jokios rizikos, kad Rusija užpultų Europos šalis, ir šis vertinimas nepasikeitė“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Ketvirtadienį per smurtinį incidentą mokykloje netoli Berlyno žuvo du žmonės – 18-metė mokinė ir 30 metų vyras, pranešė vietos žiniasklaida. Regioninis visuomeninis transliuotojas RBB ir vietos dienraštis pranešė, kad Gozen-Noi Citau vidurinėje mokykloje buvo paskelbtas pavojaus signalas. Pareigūnai patvirtino, kad jie atvyko į įvykio vietą, o įtariamasis buvo sulaikytas. Daugiau informacijos apie tai, kas įvyko, neskelbiama.

Su grupe piligrimų po Nepalą keliavusi lietuvė laikoma dingusia be žinios. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad ji su piligrimų grupe, tikėtina, buvo pasienio kontrolės punkte, kurį mirtina purvo nuošliauža visiškai sulygino su žeme. Su vienuolikos lietuvių grupe po Nepalą keliaujanti kita lietuvė pasakoja, kad buvo vos per plauką nuo mirties. Tik laimingo atsitiktinumo dėka jų autobusas buvo laiku apgręžtas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukraina rudenį ketina grįžti prie trišalių derybų dėl karo su Rusija pabaigos, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo „The Moscow Times“. „Dievo valia, mes jį šiek tiek atgaivinsime“, – į klausimą apie įstrigusias taikos derybas sakė K. Budanovas. Anot jo, kariaujančių šalių delegacijų susitikimas gali įvykti rugsėjį. „Tikiuosi, kad taip bus. Na, ir, žinoma, su amerikiečiais [kaip tarpininkais]. Be jų niekaip“, – sakė jis.

Vokietijoje per smurtinį incidentą mokykloje netoli Berlyno žuvo du žmonės – 18-metė mokinė ir 30 metų vyras, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį pasmerkė JAV planus aprūpinti Seulą taktinėmis raketomis ir finansuoti žmogaus teisių stebėsenos projektus, žadėdama duoti „galingą atsaką“ į tai, ką Pchenjanas pavadino Vašingtono priešiškumu jos atžvilgiu. JAV Valstybės departamentas penktadienį pranešė, kad pritarė galimam raketų „AIM-9X Sidewinder Block II“ ir susijusios įrangos pardavimui Pietų Korėjai iš viso už maždaug 125 mln. dolerių (apie 107 mln.

Įtariamas Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių sumanytojas Khalidas Sheikhas Mohammedas prieš teismą stos 2028 metų birželį, ketvirtadienį pranešė pareigūnas. JAV karinio teismo Gvantanamo įlankoje, Kuboje, kur yra įkalintas K. S. Mohammedas, atstovas spaudai nurodė, kad teismo procesas prasidės 2028-ųjų birželio 5 dieną. Prieš sulaikymą Pakistane 2003 metų kovą, K. S. Mohammedas, taip pat žinomas kaip „KSM“, buvo laikomas vienu svarbiausių „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno padėjėjų.

Patvirtintoje Armėnijos vyriausybės programoje 2026–2031 metams Rusijos Federacija neminima strateginių partnerių sąraše, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano pareiškimu. Anot jo, po 2022 m. rugsėjo mėn. įvykių ir to, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) bei Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje, sunku kalbėti apie strateginę partnerystę. „Viskas vyko jūsų akyse.

Po kelių patirtų insultų kalėjimo ligoninėje Hagoje mirė buvęs Bosnijos serbų karinis vadovas ir karo nusikaltėlis Ratko Mladičius, pranešė Serbijos valstybinis transliuotojas RTS.

Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas ketvirtadienį paragino NATO sąjungininkus paaiškinti, kaip jie ketina tenkinti JAV reikalavimus prisiimti atsakomybę už Europos gynybą, Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų buvimą šiame žemyne.

Įtariamas Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių sumanytojas Khalidas Sheikhas Mohammedas prieš teismą stos 2028 metų birželį, ketvirtadienį pranešė pareigūnas.

Norvegija išgyvena įtemptą dieną. Pranešama, kad stipriai suprastėjo karaliaus Haraldo V sveikata, į ligoninę suskubėjo šeima, o norvegai jau renkasi prie Norvegijos karališkųjų rūmų išreikšti palaikymą. Kaip praneša NRK, prie rūmų Osle jau klojamos gėlės, stoviniuoja žmonės. Susirinkusieji neslepia liūdesio, linki karaliui sveikatos, o šeimai stiprybės.

Prancūzijos Alpe d'Huezo kurorte keltuvui atsitrenkus į kraną, buvo sužeisti 23 žmonės, iš kurių trys – kritinės būklės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Kai trečiadienio rytą 2 300 metrų aukštyje įvyko avarija, keltuvo kabinoje buvo apie 50 žmonių, AFP sakė Alpe d'Huezo meras Jeanas-Yves'as Noyrey. „Daugiausia yra šoką patyrusių žmonių ir smegenų sukrėtimo atvejų“, – teigė J.-Y. Noyrey ir pridūrė manantis, kad dauguma sužeistųjų jau išrašyti iš ligoninės.

„RFE/RL“ gavo Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos eurokomisarų pasirašytą laišką, skirtą Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Anot leidinio, laiškas akivaizdžiai rodo augantį susirūpinimą dėl Rusijos agresijos Baltijos valstybėse. Jame kalbama apie „blogėjančią saugumo padėtį“ esant „dažnesniems oro erdvės pažeidimams ir dronų įsibrovimams“. „Šie incidentai jau daro neigiamą poveikį regiono verslo aplinkai ir visuomenės pasitikėjimui saugumu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ketvirtadienį susitiko su Kataro užsienio reikalų ministru šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani, pranešė Irano valstybinė televizija, o susitikimo darbotvarkėje buvo numatytas strateginis Hormuzo sąsiaurio klausimas.

Prancūzijos Alpe d'Huezo kurorte keltuvui atsitrenkus į kraną, buvo sužeisti 23 žmonės, iš kurių trys – kritinės būklės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Ketvirtadienio rytą Sankt Peterburge sprogo Rusijos pulkininko leitenanto automobilis, pranešė leidinys „Fontanka“. Kariškis mirė iš karto. Jo žmona nuvežta į ligoninę. 

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos eurokomisarai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiuntė laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos agresijos regione, ketvirtadienį pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas (RFE/RL).

Latvijos klimato ir energetikos ministerija parengė ir pateikė tvirtinti potvarkio projektą, kuriuo dėl „Rusijos karinių veiksmų eskalacijos grėsmės“ šalies rytiniame pasienyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis sveikatos apsaugos, energijos tiekimo ir vandentvarkos sektoriuose, rodo Teisės aktų projektų portale paskelbta informacija.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras Europos Sąjungos (ES) šalis, ypač Baltijos valstybes, „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą Maskvoje, pasirodžius pranešimams, kad JAV žvalgybos vadovas Johnas Ratcliffe`as įspėjo Rusiją nesiimti atakų prieš NATO.

Katastrofiški potvyniai ir nuošliaužos Nepalo ir Tibeto pasienyje sukėlė vandens ir purvo bangas, dėl kurių žuvo mažiausiai 180 žmonių, o dar šimtai laikomi dingusiais be žinios. Štai kas žinoma iki šiol: Kas įvyko? Tiksli įvykių seka vis dar neaiški, tačiau trečiadienio rytą vandens ir sąnašų srautai nušlavė abipus sienos esančias vietoves. Stebėjimo kameros vaizdo įrašas iš Kinijos pusės parodė, kaip purvo ir vandens siena užgriuvo pastatą, o išsigandę žmonės bėgo tolyn.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas patvirtino, kad susitiko su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, skelbia TASS. „Susitikimas įvyko, čia nėra nieko neįprasto“, – cituojamas jis. „Specialiųjų tarnybų veiklos praktikoje vadovų susitikimai – tiek asmeniniai, tiek vykstantys internetu – yra mūsų darbo dalis.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.