Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankius JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui Johnui Ratcliffe'ui, skirtinguose užsienio leidiniuose keliamos nevienodos versijos, koks buvo šio vizito tikslas. UNIAN, remdamasi „Bild“ leidiniu, rašo, kad ši „slapta“ JAV atstovo kelionė į Rusiją nebuvo tokia jau slapta.

Tailando vyriausybė perspėjo, kad „probleminių“ turistų gali laukti deportacija, penktadienį įsigaliojus naujoms taisyklėms dėl už neteisėtą veiklą nuteistų užsieniečių išsiuntimo iš šalies. Pokyčiai įsigaliojo vyriausybei vis daugiau dėmesio skiriant į šią Pietryčių Azijos šalį atvykstančių turistų elgesiui. Tailando paplūdimiai ir kultūra kasmet pritraukia dešimtis milijonų turistų.

Kilus būgštavimams dėl atsargų trūkumo, Teherano degalinėse nusidriekė ilgos eilės. Motoristai Irano sostinėje vidury nakties laukė prie degalinių, penktadienį pasakojo gyventojai. Pranešama, kad kai kuriais atvejais eilės buvo daugiau nei kilometro ilgio. Šią savaitę vykusiame ministrų kabineto posėdyje prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino problemas, kilusias dėl karo, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis.

Jei 2022 m. rudenį rusai masiškai bėgo iš šalies po to, kai diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją, tai dabar, sklindant gandams apie pakartotinę mobilizaciją, jie ėmė bėgti iš šalies iš anksto, rašo „The Moscow Times“, remdamasis „Politico“ publikacija.

Naujasis Norvegijos monarchas, penktadienį mirus jo tėvui karaliui Haraldui, sulaukusiam 89 m., savo valdymo laikotarpiui pasirinko karaliaus Haakono VIII vardą, pranešė vyriausybė. „Aš pasirinksiu Haakono VIII vardą ir išlaikysiu tą patį devizą, kurį pasirinko mano tėvas, senelis ir prosenelis: „Viskas Norvegijai“, – vyriausybės paskelbtame pranešime teigė 53-ejų karalius.

Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas platformoje „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame netyčia palygino prezidentą Donaldą Trumpą su tigru, o po to jį pašalino.

JAV CŽA vadovas Johnas Ratcliffe‘as šią savaitę atskrido į Maskvą, kad praneštų rusams, jog jie pralaimi savo katastrofišką karą Ukrainoje, o tai taip pat daro įtaką ir JAV lyderiui, atsižvelgiant į jo konfliktą su Iranu. Kaip rašo CNN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su panašia dilema – jie negali pasiekti savo karinių tikslų, tačiau negali tiesiog pasitraukti ir išsaugoti savo reputacijos.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad bus siekiama įkurti greitojo reagavimo grupę kovai su hibridinėmis grėsmėmis Baltijos jūros regione. Šį klausimą jis aptars su kolegomis iš kitų Baltijos jūros regiono šalių, sakė ministras penktadienį prieš prasidedant konferencijai Flensburge. „Tikslas yra įsteigti greitojo reagavimo grupę, kuri leistų operatyviai keistis informacija būtent Baltijos jūros regione“, – kalbėjo A. Dobrindtas.

Protestuotojai ketvirtadienį padegė migrantų stovyklą Ispanijos eksklave Seutoje, Šiaurės Afrikoje, ir pareikalavo nedelsiant grąžinti migrantus į Maroką. Televizijos filmuotuose kadruose iš Beniteso paplūdimio, kur migrantai nakvoja jau kelias savaites, matyti, kaip civiliai mėto į ugnį įvairius daiktus. Policijos pareigūnai atskyrė protestuotojus nuo migrantų, kurie pasitraukė į prieplauką.

Giminės atpažino dviejų alpinistų, žuvusių Korumdu viršūnėje, tapatybes, praneša Kirgizijos naujienų portalas „24.kg“. Remiantis Ošo srities vidaus reikalų departamento duomenimis, žuvusieji – 43 metų Baltarusijos pilietis Maksimas Polianskis ir 37 metų Lietuvos pilietis Sergejus Rubcovas. Pranešama, kad kūnai yra Ošo morge. Juos planuojama išsiųsti į gimtąsias šalis. Trečiasis grupės narys – 60-metis Baltarusijos pilietis Nikolajus Sviridovas – kol kas nerastas.

Mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Jam buvo 89-eri. „Su giliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mirė Jo Didenybė Karalius Haraldas. Karalius Haraldas ramiai užmigo Rikshospitalet ligoninėje penktadienį, rugpjūčio 28 d., 06:35“, – nurodoma karališkosios šeimos pranešime. Karalius pastarąsias dienas leido ligoninėje, į medikų rankas pateko dėl kraujo ligos. Jo būklė pastoviai blogėjo, dar ketvirtadienį pranešta, kad jo sveikata itin prasta.

JAV ginkluotosios pajėgos Europoje susiduria su „kritiniu“ šiuolaikinių oro gynybos sistemų trūkumu, kurį didžiąja dalimi lemia karas su Iranu. Tai kelia susirūpinimą dėl NATO šalių pažeidžiamumo galimo Rusijos puolimo atveju, praneša „The Associated Press“ (AP). Anot Pentagono atstovo, labiausiai nerimą kelia oro gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos balistines raketas, trūkumas.

Rusijos vyriausybė įvedė griežtus biudžeto išlaidų apribojimus dėl didėjančio deficito ir išteklių trūkumo karui su Ukraina finansuoti, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Anot leidinio šaltinių, nuo balandžio Rusijos valdžia 35 proc. sumažino išlaidas visose srityse, išskyrus gynybą, socialines išlaidas, valstybės tarnautojų atlyginimus, subsidijas regionams ir palūkanų mokėjimus už valstybės skolą.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo Ontarijo ežero, kuris ribojasi ir su Kanada, ir su JAV, pavadinimas keičiamas į „Amerikos ežeras“ – tai dar labiau paaštrina JAV prekybos ginčą su Kanada, rašo „The Wall Street Journal“. Vykdomajame įsakyme vidaus reikalų sekretoriui Dougui Burgumui nurodoma atnaujinti Geografinių pavadinimų informacinę sistemą, kad joje būtų atspindėtas pavadinimo pakeitimas, kuris įsigalioja nedelsiant.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko į Rusiją su darbo vizitu, praneša Baltarusijos portalas „Naša Niva“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Vizito metu A. Lukašenka turėtų surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu duotame interviu pareiškė, kad jis nesijaudina dėl to, kad Rusija galėtų pulti NATO valstybes, praneša „Axios“. „Aš nesijaudinu... visiškai. Jokių problemų nėra“, – leidiniui sakė D. Trumpas, paklaustas apie galimą Rusijos provokaciją prieš NATO šalis.

Trečiadienio svarstymai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos vadas Maskvoje bandė atkalbėti Kremlių nuo išpuolio prieš NATO ar Baltijos šalis, panašu, kad buvo teisingi. Būtent tai skelbia tiek JAV, tiek ir Europos žiniasklaida, turinti šaltinių Vašingtone. Savo ruožtu Latvija ruošiasi rytinėje šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį.

Europos žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija planuotų karinį puolimą prieš NATO šalis Europoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnas po JAV pranešimų, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas perspėjo Maskvą nesmogti Aljansui. „Apskritai Europos tarnybos nemato jokios rizikos, kad Rusija užpultų Europos šalis, ir šis vertinimas nepasikeitė“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Ketvirtadienį per smurtinį incidentą mokykloje netoli Berlyno žuvo du žmonės – 18-metė mokinė ir 30 metų vyras, pranešė vietos žiniasklaida. Regioninis visuomeninis transliuotojas RBB ir vietos dienraštis pranešė, kad Gozen-Noi Citau vidurinėje mokykloje buvo paskelbtas pavojaus signalas. Pareigūnai patvirtino, kad jie atvyko į įvykio vietą, o įtariamasis buvo sulaikytas. Daugiau informacijos apie tai, kas įvyko, neskelbiama.

Su grupe piligrimų po Nepalą keliavusi lietuvė laikoma dingusia be žinios. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad ji su piligrimų grupe, tikėtina, buvo pasienio kontrolės punkte, kurį mirtina purvo nuošliauža visiškai sulygino su žeme. Su vienuolikos lietuvių grupe po Nepalą keliaujanti kita lietuvė pasakoja, kad buvo vos per plauką nuo mirties. Tik laimingo atsitiktinumo dėka jų autobusas buvo laiku apgręžtas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukraina rudenį ketina grįžti prie trišalių derybų dėl karo su Rusija pabaigos, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo „The Moscow Times“. „Dievo valia, mes jį šiek tiek atgaivinsime“, – į klausimą apie įstrigusias taikos derybas sakė K. Budanovas. Anot jo, kariaujančių šalių delegacijų susitikimas gali įvykti rugsėjį. „Tikiuosi, kad taip bus. Na, ir, žinoma, su amerikiečiais [kaip tarpininkais]. Be jų niekaip“, – sakė jis.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį pasmerkė JAV planus aprūpinti Seulą taktinėmis raketomis ir finansuoti žmogaus teisių stebėsenos projektus, žadėdama duoti „galingą atsaką“ į tai, ką Pchenjanas pavadino Vašingtono priešiškumu jos atžvilgiu. JAV Valstybės departamentas penktadienį pranešė, kad pritarė galimam raketų „AIM-9X Sidewinder Block II“ ir susijusios įrangos pardavimui Pietų Korėjai iš viso už maždaug 125 mln. dolerių (apie 107 mln.

Įtariamas Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių sumanytojas Khalidas Sheikhas Mohammedas prieš teismą stos 2028 metų birželį, ketvirtadienį pranešė pareigūnas. JAV karinio teismo Gvantanamo įlankoje, Kuboje, kur yra įkalintas K. S. Mohammedas, atstovas spaudai nurodė, kad teismo procesas prasidės 2028-ųjų birželio 5 dieną. Prieš sulaikymą Pakistane 2003 metų kovą, K. S. Mohammedas, taip pat žinomas kaip „KSM“, buvo laikomas vienu svarbiausių „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno padėjėjų.

Patvirtintoje Armėnijos vyriausybės programoje 2026–2031 metams Rusijos Federacija neminima strateginių partnerių sąraše, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano pareiškimu. Anot jo, po 2022 m. rugsėjo mėn. įvykių ir to, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) bei Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje, sunku kalbėti apie strateginę partnerystę. „Viskas vyko jūsų akyse.

Norvegija išgyvena įtemptą dieną. Pranešama, kad stipriai suprastėjo karaliaus Haraldo V sveikata, į ligoninę suskubėjo šeima, o norvegai jau renkasi prie Norvegijos karališkųjų rūmų išreikšti palaikymą. Kaip praneša NRK, prie rūmų Osle jau klojamos gėlės, stoviniuoja žmonės. Susirinkusieji neslepia liūdesio, linki karaliui sveikatos, o šeimai stiprybės.

Prancūzijos Alpe d'Huezo kurorte keltuvui atsitrenkus į kraną, buvo sužeisti 23 žmonės, iš kurių trys – kritinės būklės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Kai trečiadienio rytą 2 300 metrų aukštyje įvyko avarija, keltuvo kabinoje buvo apie 50 žmonių, AFP sakė Alpe d'Huezo meras Jeanas-Yves'as Noyrey. „Daugiausia yra šoką patyrusių žmonių ir smegenų sukrėtimo atvejų“, – teigė J.-Y. Noyrey ir pridūrė manantis, kad dauguma sužeistųjų jau išrašyti iš ligoninės.

„RFE/RL“ gavo Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos eurokomisarų pasirašytą laišką, skirtą Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Anot leidinio, laiškas akivaizdžiai rodo augantį susirūpinimą dėl Rusijos agresijos Baltijos valstybėse. Jame kalbama apie „blogėjančią saugumo padėtį“ esant „dažnesniems oro erdvės pažeidimams ir dronų įsibrovimams“. „Šie incidentai jau daro neigiamą poveikį regiono verslo aplinkai ir visuomenės pasitikėjimui saugumu.

Katastrofiški potvyniai ir nuošliaužos Nepalo ir Tibeto pasienyje sukėlė vandens ir purvo bangas, dėl kurių žuvo mažiausiai 180 žmonių, o dar šimtai laikomi dingusiais be žinios. Štai kas žinoma iki šiol: Kas įvyko? Tiksli įvykių seka vis dar neaiški, tačiau trečiadienio rytą vandens ir sąnašų srautai nušlavė abipus sienos esančias vietoves. Stebėjimo kameros vaizdo įrašas iš Kinijos pusės parodė, kaip purvo ir vandens siena užgriuvo pastatą, o išsigandę žmonės bėgo tolyn.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas patvirtino, kad susitiko su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, skelbia TASS. „Susitikimas įvyko, čia nėra nieko neįprasto“, – cituojamas jis. „Specialiųjų tarnybų veiklos praktikoje vadovų susitikimai – tiek asmeniniai, tiek vykstantys internetu – yra mūsų darbo dalis.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.

Trečiadienio vakarą bepilotis orlaivis pažeidė Moldovos oro erdvę, Rusijai vykdant atakas prieš Ukrainą. Apie tai pranešė „Newsmaker“, remdamasis Moldovos gynybos ministerija. „Po šiandienos Rusijos oro smūgių prieš Ukrainą įvyko neleistinas skrydis mūsų šalies oro erdvėje“, – pranešė Moldovos gynybos ministerija. Remiantis Nacionalinės armijos oro operacijų tarnybos pranešimu, 17.38 val.

Rusijos teismas paliko galioti nuosprendį 70-metei Zaporižios srities gyventojai Sviatlanai Loi, kuri metų pradžioje buvo nuteista už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimą, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos opozicine žiniasklaida. Rašoma, kad apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas uždarame posėdyje, o žurnalistai į teismo salę buvo įleisti tik skelbiant nuosprendį. Savo ruožtu teisme moteris dainavo „Dainą apie rankšluostį“ pagal ukrainiečių poeto žodžius.

Po Ukrainos dronų atakos Rusijoje, Nižnij Novgorodo srityje esančioje „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykloje, trečiadienį buvo sustabdytas naftos perdirbimas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“. Ši gamykla yra ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo gamykla Rusijoje ir antra pagal benzino gamybos apimtis.

Lenkiją pasieks dar penki F-35 naikintuvai. Orlaiviai yra pakeliui į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laske, trečiadienį pranešė gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kuriuo remiasi polskieradio.pl. „Tai sustiprins ne tik karinių oro pajėgų pajėgumus, bet ir visą saugumo sistemą, kurią kuriame kartu su savo sąjungininkais“, – rašė jis tinkle „X“. Dabar Lenkija iš viso turės aštuonis F-35 naikintuvus.

Tikimasi, kad ketvirtadienį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) informuos NATO sąjungininkus apie persvarstytą pajėgų dislokavimą. Kaip delfi.lt teigė Aljanso atstovas, JAV konsultuojasi su sąjungininkais dėl šalies pajėgų dislokavimo pokyčių, o ketvirtadienį įvyks visų dalyvaujančių šalių ambasadorių susitikimas Šiaurės Atlanto Tarybos formatu. JAV atstovaus gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais Elbridge'as Colby.