Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali bandyti surengti ribotą įsiveržimą į Lenkiją ar Baltijos valstybes, nes jam reikia „sėkmę užtikrinančio naratyvo“, kurio karas Ukrainoje iki šiol nesuteikė, įspėjo Kremliaus kritikas Garis Kasparovas. Apie tai jis kalbėjo televizijos kanalui „TVP World. Gasparovas įvardijo galimus Putino kėslus Jis pareiškė, kad, jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, didėja rizika, jog Rusija peržengs NATO rytinę sieną.

Neseniai Rusijos balistine raketa sunaikinta dronų gamykla Kyjive priklausė JAV korporacijai – tai, panašu, pirmasis atvejis, kai Maskva karo metu nukreipė smūgį prieš JAV įmonę, rašo „The Guardian“. Pasak šaltinio, „Terminal Autonomy“ gamina tikslius dronus giluminiams smūgiams su navigacijos sistemomis, atspariomis Rusijos trukdžių signalams.

Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainą ir sureagavo į incidentą Lenkijoje, rašo „The Guardian“. Lenkijoje naktį nukrito rusų raketa. F. Merzas pareiškė, kad poelgis buvo neatsargus ir įspėjo, jog Rusija yra „pasirengusi eskaluoti konfliktą“. „Mes griežtai smerkiame masinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą. Vėl žuvo daug civilių gyventojų. O smūgis Lenkijoje taip pat liudija apie Rusijos neatsargumą ir pasiryžimą eskaluoti konfliktą.

NATO patvirtino, kad objektas, ketvirtadienio rytą nukritęs viename Lenkijos lauke, buvo Rusijos raketa, praneša portalas „TVP World“. Po incidento Lenkijos institucijos pradėjo tyrimą. Lenkijos pareigūnai anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug 10 metrų skersmens krateris.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galimas raketos smūgis Lenkijoje. Vaizdo įrašas plinta socialinėse medijose, juo pasidalijo NEXTA. Vaizdo įraše matyti filmuojamas kiemas. Vieną akimirką dangus nušvinta, kamera sudreba ir girdėti, kaip nugriaudėja sprogimas.

Rusija ketvirtadienį įtraukė „Telegram“ įkūrėją Pavelą Durovą į „teroristų ir ekstremistų“ juodąjį sąrašą, o diena anksčiau paskelbė, kad siekia jo arešto dėl kaltinimų, jog jis leido Ukrainos žvalgybai naudotis savo platforma. Šis technologijų įmonių įkūrėjas, kuris jau daugelį metų negyvena Rusijoje ir turi Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pasus, ne kartą surėmė ietis su Rusijos valdžia, nes Maskva ėmė griežtinti interneto kontrolę.

Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pranešė sušaukęs koordinacinę grupę dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo per masinę Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. „Per masinį Rusijos raketų smūgį Vakarų Ukrainai buvo pažeista Lenkijos oro erdvė.

Trečiadienio vakarą dėl gaisrų, kilusių Graikijos Kretos saloje ir keliančių grėsmę turistiniam kurortui, buvo evakuoti tūkstančiai žmonių, o ketvirtadienį, pučiant stipriam vėjui, ugnis toliau siautėjo, pranešė vietos pareigūnė. „Evakavome apie 8 tūkst. žmonių“ iš Agia Galinio kaimo, visuomeninei televizijai ERT sakė Retimno regiono gubernatoriaus pavaduotoja Marija Lioni.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per naktinę ataką, kurią surengė Rusija, žuvo „tėvai ir vaikai“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare savo oficialiame „Telegram“ kanale perspėjo apie didelę tikimybę, kad Rusija naktį surengs didelio masto raketų ir dronų ataką, skelbė „Ukrinform“. Dabar jis pranešė, kad per naktį žuvo 8 žmonės, todėl aukų skaičius išaugo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad naktį Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. Anksčiau Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad šalies vyriausybė linksta prie nuomonės, jog naktį Liublino vaivadijoje nukrito Rusijos raketa. Tai teigia ir A. Sybiha, sakydamas, kad tai buvo rusiška sparnuotoji raketa „Ch-101“, kuri į Lenkijos teritoriją pateko per didelio masto Rusijos smūgį Ukrainai ir pažeidė NATO oro erdvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku iškėlė Ukrainos piliečių, gyvenančių Lenkijoje, saugumo problemas. Apie tai prezidentas pranešė savo socialiniuose tinkluose, skelbia „Europos tiesa“. V. Zelenskis ir D. Tuskas trečiadienį susitiko Liubline – pirmą kartą nuo tada, kai paaštrėjo Ukrainos ir Lenkijos santykiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija pasirengė surengti plataus masto smūgį ir gali jį įvykdyti jau šią naktį. „Išklausiau Ukrainos oro pajėgų vado Anatolijaus Kryvonožkos pranešimą. Rusai dar prieš kelias dienas pasirengė plataus masto smūgiui, todėl būtent šią naktį yra didelė tikimybė, kad jis bus surengtas“, – rašė V. Zelenskis.

Trečiadienį Turkijos vakaruose kilo miškų gaisrai, kurie sunaikino kai kuriuos namus ir privertė evakuoti kitus bei viešąją ligoninę, taip pat uždaryti kelius, pranešė vietos žiniasklaida. Apie aukas kol kas nepranešama. Valdžia įspėjo apie plintančius miškų gaisrus, kuriuos kursto ekstremalus karštis ir stiprūs vėjai.

Birželio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) 40 dienų trukmės operaciją, kurios tikslas – daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti ją nutraukti karą. Per šį laikotarpį įvyko daug kariniu požiūriu reikšmingų įvykių. Visų pirma, Rusija kenčia nuo smūgių „Wildberries“ internetinės prekybos sandėliams, o patys rusai dėl šių įvykių kažkodėl vis dar stebisi.

Kyjivui didinant ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Maskvai, Ukrainos pajėgos naktį surengė naujausius tolimuosius smūgius, nukreiptus prieš dvi dideles Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, trečiadienį pranešė pareigūnai. Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus. Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.

Naftos kainos trečiadienį, liepos 29 d., šoktelėjo maždaug 3 JAV doleriais (apie 2,64 euro) už barelį po bendrų JAV ir Saudo Arabijos smūgių Irake, praneša „Reuters“. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo 3,15 JAV dolerio (2,77 euro), arba 3,8 proc., iki 87,24 JAV dolerio (76,7 euro) už barelį. Tuo metu JAV Vakarų Teksaso tarpinės (WTI) naftos kaina padidėjo 2,73 JAV dolerio (2,4 euro), arba 3,4 proc., iki 81,99 JAV dolerio (72 eurų) už barelį.

Ukrainai toliau atakuojant naftos objektus Rusijoje, Maskva, anot šaltinių, ketina mėnesiui pratęsti dyzelino eksporto drausimą. Tačiau ribojimai rugpjūčio viduryje galėtų būti atšaukti, jei vidaus rinkoje pagerėtų aprūpinimo padėtis, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė du su situacija susipažinę asmenys. Energetikos ministerija šio pranešimo kol kas nekomentavo.

Jei Rusija spalį paskelbtų mobilizaciją, iki 2027 m. gegužės ji galėtų pasiekti didžiausią kariuomenės papildymo tempą. Be to, jei Maskvai prireiktų greitai padidinti karių skaičių, ji gali mėginti įtraukti į karą Baltarusijos kariuomenę net ir prieš Aliaksandro Lukašenkos valią. Tai komentare UNIAN teigė globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakijčiukas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgos, siekdamos pakeisti padėtį fronte, taiko dvi strategijas.

Vašingtone už uždarų durų ir be žurnalistų kamerų įvyko Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas. Abu lyderiai susitikimą pavadino geru, o V. Zelenskis paskelbė aptaręs „Patriot“ raketų licencijavimą bei galimas taikos derybas. Kartu po ilgų diskusijų Jungtinių Valstijų Kongrese iš mirties taško pagaliau pajudėjo velionio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu pavadintas sankcijų Rusijai įstatymų paketas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl mirtinų šaudynių mokykloje JAV Džordžijos valstijoje 16-metis jaunuolis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Coltas Gray‘is surengė žudynes tik siekdamas „išgarsėti“, antradienį nusprendė teisėjas. Nors šauliui nusikaltimo metu buvo tik 14-a, jis buvo nuteistas pagal suaugusiųjų baudžiamąją teisę kalėjimo iki gyvos galvos bausme be galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko. Per šaudynes 2024 m. rugsėjį Vinderio mieste žuvo du 14-mečiai ir du mokytojai. Dar devyni asmenys buvo sužeisti.

Po naktinės dronų atakos Rusų okupuoto Krymo pusiasalio Kerčės mieste kilo gaisrai jūrų uosto sandėlyje ir mažame civilinės aviacijos aerodrome, kur dislokuotos Rusijos oro gynybos sistemos. Taip pat greičiausiai dega degalų ir tepalų sandėlis bei elektros pastotė, remdamasi palydoviniais vaizdais pranešė platformos „Telegram“ kanalo „Krymski Veter“ stebėjimo grupė.

Graikijos policija aiškinasi britės mirties aplinkybes, kai šį mėnesį Atėnuose lagamine buvo rastas jos kūnas, trečiadienį pranešė valstybinė televizija ERT. Televizijos duomenimis, 38-erių moterį pavyko identifikuoti pasitelkus Interpolo informaciją. Manoma, kad ji į Graikiją iš Kipro atvyko šio mėnesio pradžioje. Atėnuose lagamine rastas galimai nužudytos britės kūnas Kūną liepos 18 dieną apleistame pastate Atėnų centre aptiko benamis.

Pasirodė pranešimai, kad buvo pasikėsinta į įmonės, kuri kuria dronus, vadovo gyvybę, rašo „Meduza“. Andrejus Čerezovas buvo pašautas daugiabučio laiptinėje Tuloje. Rusijoje pašautas verslininkas Pasikėsinimas esą įvyko liepos 29 d. Nukentėjęs verslininkas paguldytas į ligoninę. Iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl pasikėsinimo nužudyti. Regioninė tyrimų komiteto valdyba nurodo, kad su pasikėsinimu susiję asmenys nustatinėjami.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas stengiasi pasirodyti, kad yra gerai informuotu apie padėtį kare prieš Ukrainą. Tačiau, kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusijos kariniai tinklaraštininkai toliau skundžiasi, kad Rusijos vadai meluoja apie Rusijos pajėgų pažangą. „Liepos 26 d. per surežisuotą renginį su Rusijos karinio jūrų laivyno kariais Putinas atsakė į klausimą apie šaltinius, iš kurių gauna informaciją apie fronto padėtį.

Pasak JAV dienraščio „The New York Times“ (NYT) cituojamų Irano ir Vakarų pareigūnų, Teheranas svarstė į Ukrainos jūrų uostą paleisti balistinę raketą, atsakydamas į ukrainiečių dronų smūgį Irano krovininiam laivui Kaspijos jūroje. Visgi, pasak šaltinių, dėl intensyvių diplomatinių pastangų tokios eskalacijos pavyko išvengti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi išleisti visiškai naujus ir kitokius eurų banknotus – dabar klausia europiečių, kuris iš dešimties pasiūlymų yra geriausias. Teks rinktis iš paukščių ir žymiausių Europos veikėjų. Lietuviai linksta arčiau Ludwigo van Beethoveno ir Leonardo da Vinčio, bet tuo pat negaili kritikos – naujieji pinigai lyg saldainių popieriukai, o kai kurie pasiilgsta lito. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Atostogautojų pamėgtoje Graikijos Paro saloje Egėjo jūroje ugniagesiai kovoja su dideliu miškų gaisru. Dėl artėjančio liepsnų fronto evakuotos kelios gyvenvietės. Anot žiniasklaidos, gelbėjimo tarnybos nurodė gyventojams bėgti į paplūdimius. Dešimtys salos ugniagesių, anot laikraščio „Proto Thema“, nuo antradienio be perstojo gesina ugnį. Paprašyta pagalbos iš aplinkinių salų Nakso ir Syro bei žemyninės dalies. Ypač liepsnos grasina Agkairijos vietovei.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis „TVP World“ pareiškė, kad tikisi, jog Rusija nutrauks „savo nusikalstamą avantiūrą“ Ukrainoje, „kol dar ne per vėlu“. Jis pridūrė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą ir gali imtis „rizikingų veiksmų“. „Rusijos ekonomika pradeda kentėti. Rusai nebegali apsimesti, kad tai yra išorinė, specialioji karinė operacija“, – interviu minėtam kanalui sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas-gaudykles, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis; šis žingsnis padėtų Kyjivui padidinti vidaus gamybą tų oro gynybos raketų, kurios, jo teigimu, yra skubiai reikalingos. „Šiandien turėjome labai gerą susitikimą su prezidentu Trumpu. Jis sutiko mums suteikti licencijas“, – antradienį sakė V. Zelenskis, duodamas interviu „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas dėl patiriamų didelių nuostolių nebeturi iniciatyvos kare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasidalijo trumpa žinute savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Man buvo didžiulė garbė susitikti su Ukrainos prezidentu Zelenskiu. Aptarėme daug dalykų. Susitikimas praėjo labai sėkmingai!“ – rašo jis. Prie žinutės jis taip pat pasidalijo dvejomis susitikimo nuotraukomis.

JAV kariuomenė pranešė, kad kartu su Saudo Arabijos pajėgomis surengė tikslius smūgius prieš Iraną palaikančius „teroristus“ Irake....

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas pakomentavo Volodymyro Zelenskio susitikimą su Donaldu Trumpu, rašo UNIAN. „Ukrainos delegacijos, kuriai pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, nariai dalyvavo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir JAV kolegomis Baltuosiuose rūmuose. Surengėme turiningą pokalbį apie diplomatinius ir su saugumu susijusius žingsnius, būtinus teisingam taikos pasiekimui“, – sako jis.

Kilus įtampai tarp Ukrainos ir Irano, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskambino Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, Ukraina siekia išvengti konflikto eskalavimo. „Aš paskambinau Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, kad surengčiau atvirą pokalbį. Diplomatija – tai tiesioginis dialogas, net ir tada, kai tai sudėtinga. Aš pabrėžiau, kad mūsų tikslas – išvengti nereikalingo eskalavimo“, – cituojamas jis.