Kone Vilniaus centre – be tualeto ir vandens. Taip tebegyvena vieno medinuko Naujininkų rajone butų savininkai. Vieną iš butų prieš metus nusipirkusi vilnietė dabar bando atvesti namą iki civilizacijos, bet susidūrė su neįveIkiama sostinės biurokratija. „Vilniaus vandenys“, atvedę vandens ir nuotekų vamzdžius vos keli metrai iki namo, aiškina niekuo negalintys padėti, o namą administruojanti bendrovė teigia, kad patys gyventojai nenori vandens ir kanalizacijos.

Uždarius „Mere“ parduotuves, dalis darbuotojų liko nežinioje – žmonės laukia neišmokėtų atlyginimų ir nežino, kada bei kaip juos pavyks atgauti. Socialiniuose tinkluose gyventojai jau klausia, ką tokiu atveju daryti ir ar yra būdas išsireikalauti priklausančius pinigus. Teisininkė paaiškina: laukti, kol situacija išsispręs savaime, nebūtinai verta – darbuotojai turi ne vieną galimybę ginti savo interesus.

Dėl pabrangusių degalų ir trąšų Lietuvos ūkininkai gaus 20 milijonų eurų. Mat dėl karo Irane ir Hormuzo blokados išbrangus dyzelinui ir trąšoms, ūkininkų užaugintų maisto produktų kainos kol kas nesikeitė. Dėl to dalis ūkininkų sako atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje ir kreipėsi į premjerą bei žemės ūkio ministrą pagalbos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos parduotuvėse maistas per metus simboliškai atpigo.

Būsto kainoms išliekant aukštoms, dalis gyventojų gali svarstyti, ar dabar tinkamas metas įsipareigoti keliems dešimtmečiams, ar geriau dar palaukti. Ypač kai būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose skiriasi. Tačiau sprendžiant, ar pirkti būstą dabar, svarbi ne vien jo kaina. Reikėtų įvertinti ir tai, kiek laiko jame planuojama gyventi. Tuo metu rinkoje kainos nebūtinai visur juda vienodai.

Referendumo iniciatyva, kuria siekta Konstitucijoje įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, nesurinko reikiamo piliečių palaikymo. Antradienį pasibaigus parašų rinkimo terminui, iš viso buvo viso surinkta virš 19,76 tūkst. rinkėjų parašų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, 9,13 tūkst. parašų buvo surinkti popieriniuose parašų rinkimo lapuose, dar 10,6 tūkst. rinkėjų iniciatyvą parėmė elektroniniu būdu.

Statybų bendrovė „Conres“ Kaune statys naujus „Gemma“ senjorų globos namus – generalinis rangovas su projekto vystytoja „Care Investments“ pasirašė sutartį dėl gydymo paskirties pastato statybų. Bendros įmonės investicijos į projektą sieks beveik 10 mln. eurų. Kaip antradienį pranešė bendrovė, beveik 3,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto gydymo paskirties pastato statybas Kauno Dainavos mikrorajone, Vinco Krėvės prospekte, planuojama pradėti šį mėnesį ir baigti per metus.

Ieškant sprendimo, kokią dalį „Sodros“ perviršio nuo kitų metų skirti papildomam pensijų indeksavimui, premjeras sako, kad artėjama prie susitarimo, ir pabrėžia, jog svarbiausia – ne sprendimo autorystė, o rezultatas. „Laikomės to principo, kurį išsakiau, ir šiandien buvo pakartotas mano bendraujant su prezidentu, kad nereikia konkurencijos, reikia kooperacijos.

Aplinkos ministerija Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) paskelbė Statybos techninio reglamento „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pakeitimai rengiami įgyvendinant Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvą.

Rugpjūčio pradžioje pigiausias dažno vartojimo prekių krepšelis fiksuotas „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias prekybos tinkle „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, rugpjūčio 4 d. pigiausių prekių krepšelio bendra kaina prekybos tinkle „Lidl“ siekė 33,34 euro, „Rimi“ – 35,28 euro, „Maxima“ – 35,94 euro, „Norfa“ – 36,67 euro, o „Iki“ – 38,44 euro.

Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius sako dar neturintis atsakymo, ar šalis svarstytų įsigyti su finansiniais sunkumais susiduriančios Latvijos nacionalinių avialinijų bendrovės „airBaltic“ akcijų, tačiau tikina situaciją kitą savaitę ketinantis aptarti su Latvijos kolega. „Mums aktualu išlaikyti nepakitusį skrydžių krypčių skaičių, juo labiau, kad artėja pirmininkavimas (ES Tarybai – ELTA), juo labiau, kad „airBaltic“ kaip kompanija reikšmingą skrydžių dalį aptarnauja.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė naftos perdirbimo ir importo įmonė Baltijos šalyse „Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose įrengė 42,2 MW galios saulės parką, kuris jau pradėjo veiklą. Investicijos į projektą siekė beveik 35 mln. eurų, iš jų 2,5 mln. eurų – ES Modernizavimo fondo parama, antradienį pranešė įmonė. Anot įmonės generalinio direktoriaus Dariuszo Zonenbergo (Dariušo Zonenbergo), tikimasi, kad parkas patenkins apie 7 proc.

Lietuvos elektroninių ryšių sektorius antrąjį šių metų ketvirtį išlaikė augimą – bendrosios sektoriaus pajamos didėjo 5,12 proc. ir siekė 240,52 mln. eurų, antradienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT duomenimis, didžiausią pajamų dalį sudarė duomenų perdavimo paslaugos – 157,91 mln. eurų arba 65,70 proc. visų sektoriaus pajamų. Per metus jų pajamos išaugo 6,99 proc. ir sudarė apie 88 proc. viso sektoriaus pajamų prieaugio.

Bankrutuojanti Širvintų rajono Juodelių akmens apdirbimo įmonė, užsiėmusi akmens pjaustymu, tašymu ir apdaila, atleidžia visus darbuotojus – 21 žmogų. Apie tai jos nemokumo administratorius pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, darbuotojai bus atleidžiami dėl įmonės bankroto. Nuo rugpjūčio 18 dienos darbo neteks vairuotojai ir darbininkai, administracijos darbuotojai, pranešė tarnyba.

Trys įmonės – HISK, „Tilsta“ ir „Rizzani de Eccher“ – dirbančios su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybomis, pateikė keturis ieškinius užsakovei, už „Rail Baltica“ atsakingai „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“, skelbia portalas „Verslo žinios“. Kaip „Verslo žinias“ informavo Vilniaus apygardos teismas, statybos ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė HISK teisme siekia, kad jos ir „LTG Infros“ sudaryta sankasos statybos ruože Berčiūnai–Joniškė...

Lazdijų rajone, pasienyje su Lenkija esantis Mockavos terminalas, daugiausia skirtas perkrauti naftos produktų krovinius tarp skirtingų geležinkelio vėžių, po pertvarkos prijungtas prie jo savininkės – vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“. Tai BNS patvirtino „Orlen Lietuva“. Reorganizacija užbaigta rugpjūčio 4 dieną.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Didėja rizika, kad Lietuva neteks dalies skrydžių į ir iš mūsų šalies. Latvių oro bendrovė „airBaltic“ išgyvena sunkius laikus – įmonė dirba nuostolingai, todėl Latvijos valdžia jau kalba, kad gali tekti mažinti skrydžių skaičių. Tai pakenktų ne tik turizmui, bet ir verslo aplinkai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienintelės Baltijos šalių avialinijos „airBaltic“ pastaruoju metu perveža vis daugiau keleivių, auga jos apyvarta, tačiau, nepaisant to, kompanija ir vėl ant prarajos krašto.

Neįtikėtini kontrastai obuolių soduose – vienos obelys svyra nuo vaisių, kitos stūkso visiškai plikos. Augintojai atviri – tokių metų nėra buvę kone pusę amžiaus. Esą dalis sodų dabar tinkami nebent siaubo filmams filmuoti, o obuolių čia net neverta ieškoti. Lietuvos verslinių sodų asociacija skaičiuoja, kad šiųmetę žiemą stingdę arktiniai šalčiai sunaikino kone 40 procentų verslinių sodų – nuostoliai milijoniniai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Palangoje gyventojus nustebino neįprastas vaizdas – vietoje, kur daugelį metų buvo važiuojama keliu, pradėjo kilti gyvenamojo namo pamatai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad namas statomas tiesiog ant kelio, tačiau savivaldybė aiškina, kad situacija nėra tokia paprasta: pravažiavimas nėra registruotas kaip kelias ar gatvė, o statybos vykdomos privačiame sklype, kuriam dar 2021 m. išduotas leidimas.

Vairuotojus į elektromobilius siekiantys persodinti valdininkai nuo kitų metų siūlys 20 tūkstančių eurų paramą naujam elektromobiliui įsigyti. Gyventojui teks prisidėti 10 procentų savo lėšų, o jeigu nuspręs įsigyti naudotą elektromobilį – valstybė žada skirti iki 12 tūkstančių eurų. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad po 3 metų Lietuvos gatvėmis galėtų riedėti ketvirtadalis milijono elektromobilių. Dabar – 5 kartus mažiau.

Pastarąją savaitę dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose gamtinių dujų kainos toliau augo, o Brent naftos kaina mažėjo. Kitų energijos išteklių kainos taip pat kito skirtingai – biokuras atpigo, o elektra brango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF rugpjūčio 3–7 dienomis didėjo 6 proc.

Beveik 20 mln. eurų paramą Lietuvos ūkininkams, skirtą kompensuoti dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų padidėjusias gamybos sąnaudas, planuojama išmokėti be ūkininkų teikiamų paraiškų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rugpjūtį turėtų suderinti paramos skyrimo schemą, pagal kurią ūkininkams nereikėtų pildyti prašymų ar kitų dokumentų – lėšos būtų išmokamos remiantis ministerijos turimais duomenimis.

Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ patiriant finansinių sunkumų, artėjantį žiemos sezoną ji nutrauks skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Berlyną ir Dubajų, iš Palangos – į Tenerifę, taip pat mažins jų apimtis tarp Vilniaus ir Talino, BNS pranešė bendrovė. Kaip BNS teigė „Air Baltic“ atstovas Edvardas Dalderis, bendrovė nuolat peržiūri maršrutų tinklą pagal paklausą, sezoniškumą, komercinius aspektus ir bendrą rinkos situaciją, todėl tai yra įprasta praktika.

Lietuvai rengiantis kitų metų sausio 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai, Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, jog tikimasi pagrindines sostinės gatves sutvarkyti iki šio pradžios. „Darbai yra daromi. Be abejo, žiūrime į grafiką, kad iki sausio 1 dienos pagrindinės gatvės, trasos būtų pabaigtos. Patirties turime, viskas vyksta pagal grafiką ir didesnių kokių nors problemų šiandien nėra“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Benkunskas.

Nesibaigiant šiukšlių krizei Vilniaus regione sostinės meras sako, kad visi šalies atliekų deginimo pajėgumui yra „butelio kakliukas“ jų tvarkymo grandinėje. „Šiandien tas butelio kakliukas yra atliekų sudeginimo infrastruktūra, kuri yra fiksuota mūsų nacionalinės teisės aktuose. Yra trys jėgainės, kurios degina atliekas, ir kai atsitinka gaisrai, kažkokie remontai, tada tas probleminis klausimas iškyla.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika Group“ valdoma įmonė „Eika Construction“ Panevėžyje, šalia autobusų stoties, statys pastatą, kur įsikurs savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius ir bus įrengti butai, skirti Panevėžiui reikalingiems specialistams. 5,8 mln. eurų (su PVM) projektą planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos, pirmadienį pranešė įmonė ir savivaldybė.

Lietuvoje banko licenciją turinti Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupė „Revolut“ pranešė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) po Prancūzijos finansų priežiūros institucijos (ACPR) ir ECB įvertinimo grupės bendrovei „Revolut Bank S.A.“ suteikė pilną banko licenciją. „Revolut Bank S.A.“ palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Liepos mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostas bendrai aptarnavo beveik 756 tūkst. keleivių ir pasiekė dar vieną visų laikų rekordą, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). LTOU duomenimis, šių metų liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, oro uostų tinklas paslaugas suteikė 10 proc. daugiau keleivių. Taip pat fiksuota, kad keleivių srautai šių metų pirmus 7 mėnesius buvo didesni nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu.

„Maximos“ parduotuvėse parduotoje šviežioje viščiukų broilerių šlaunelių mėsoje aptikta salmonelių. Gyventojai, kurie šio produkto dar turi namuose, raginami jo nevartoti ir grąžinti į bet kurią „Maximos“ parduotuvę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) RASFF sistemoje skelbiama, kad pranešimas apie nesaugų produktą gautas rugpjūčio 7 dieną.

Po Vilniaus regione kilusios atliekų tvarkymo krizės pirmadienį Aplinkos ministerijos, Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) ir atliekų tvarkytojų atstovai aiškinsis situaciją. Kaip BNS informavo Aplinkos ministerijos atstovė Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė, nuotolinis susitikimas organizuojamas to paprašius Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijai. „Kad išsiaiškintume situaciją“, – BNS sakė R. Muzikevičiūtė-Narmontienė.

Siekiant plėsti Lietuvos kapitalo rinką ir gerinti sąlygas investuotojams, siūloma, kad obligacijų savininkų patikėtiniais galėtų būti advokatai. Jie galėtų atstovauti obligacijų pirkėjams, rūpintis palūkanų išmokėjimu arba šių vertybinių popierių išpirkimu laiku.

Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) nuomos bendrovė „Meles“ greta Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) esančiame Sergeičikų kaime kitų metų pavasarį pradės statyti penkis pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatus, pirmadienį skelbia „Verslo žinios“. „Meles“ vadovas Alfredas Skinulis portalui teigė, kad projekto tikslas yra įkurti pramoninę zoną ir šiuo metu yra atliekamas jo poveikio aplinkai vertinimas (PAV), tačiau investicijų ir to, kokie verslai galėtų nuomotis pastatus, neatskleidė.

Vairuotojai šiandien už įvairiausias paslaugas gali atsiskaityti naudodamiesi išmaniesiems telefonams skirtomis programėlėmis. Jos leidžia išsinuomoti automobilį, sumokėti už jo plovimą ar net aktyvuoti degalų pylimą. Ne išimtis ir automobilių stovėjimas. Už parkavimą mokamoje zonoje vairuotojai taip pat gali sumokėti naudodamiesi programėlėmis, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad kartais išmanūs sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų naudotojus.

Pigesnė kaina dažnai atrodo viliojanti, tačiau, perkant vadinamąjį „automobilį skenduolį“, kyla rizika susidurti su nemaloniomis staigmenomis. Tiesa, net ir tokios transporto priemonės po remonto sėkmingai eksploatuojamos. Tačiau specialistai įspėja, kad elektronikos ir variklio gedimai gali paaiškėti ne iš karto.

Nebenešiojami drabužiai, išaugti vaikų batai, senas telefonas ar nebereikalingi baldai vis dažniau atsiduria interneto skelbimuose. Tačiau ne kiekvienas toks pardavimas laikomas prekyba. VMI aiškina, kad ribą tarp paprasto savo daiktų išpardavimo ir individualios veiklos lemia ne tik per metus gauta suma. Ne mažiau svarbu ir tai, ar žmogus parduoda sau pirktus, bet nebereikalingus daiktus, ar prekes specialiai įsigyja tam, kad jas perparduotų ir uždirbtų.